Archive for 2011

Šiandiena Vilniuje vyko profsąjungų mitingas


Šiandiena, 2011.XII.10 d. Vilniuje vyko profsąjungų mitingas. Deja, atvykome tik prieš pabaigą, todėl galimai įdomesnių momentų gal ir neužfiksavau… Tačiau man šis profsąjungų organizuotas protestas prieš tautos skurdinimo politiką, pasirodė gana pakilus.

18 nuotraukų Jūsų dėmesiui.

This slideshow requires JavaScript.

Comments (1) »

Keletas Kauno vaizdukų


 

This slideshow requires JavaScript.

Šį kartą tiesiog keletas mano nuotraukyčių… 😀

Leave a comment »

Romualdas Matelis: Lietuva – TeisMinė valstybė?


Ilgokai nesusigaudęs ar mes tikrai gyvename TEISINĖJE valstybėje ir jau seniai nesulaukdamas į tai atsakymo nei iš Gerbiamo premjero Andriaus Kubiliaus, nei iš, jo manymu, tai geriau žinančių žemės ūkio specialistų, liaudiškai sakant, likau tartis vienas su veidrodžiu. Ką padarysi, kartais ir tai išeitis.

Šį kartą veidrodėliui uždaviau ne jam įprastą klausimą „kas pasaulyje gražiausias“, o kaip turėtume suprasti patį terminą „teisinė“ valstybė. Ir jis, nors ne tvirtai, bet pasakė, kad tai greičiausiai valstybė, kurioje veikia teismai ir prokuratūros, policija ir advokatūros. O, kad joms būtų lengviau, dar ir įstatymų įvairių prirašyta. Ir, kad ta įvairovė labai svarbi, nes tik esant skirtingoms tų pačių klausimų interpretacijoms, teismai, pagal reikalą gali taikyti vienus ar kitus iš jų.

–          Hmmm, veidrodėli, tai gal tada tai ne teisinė, o teisminė valstybė?  – paklausiau. Bet į šį klausimą jis nebeatsakė. Likau spėlioti pats vienas.

Teisinė ir teisminė – prasmė tarsi labai panaši. Galimai, atkeliavusi iš Vakarų. [Gal būt tai vertėjų klaida?] Ir tai, bent jau iš pirmo žvilgsnio viena kitai neprieštaraujančios sąvokos. Tačiau tik iš pirmo. Jei pabandytumėme  pasigilinti lituanistiniu požiūriu, teisinė valstybė turėtų būti tokia valstybė, kurioje bent jau valdininkai, o ir didžioji dalis visuomenės, vadovaujasi įstatymais. O tais atvejais, kai kyla abejonių dėl vienokio ar kitokio veiksmo atitikimo norminiams aktams, tenka tiesos ieškotis teisme. Ir teismas turėtų būti teisingas ir daugeliu atvejų griežtas tiems, kas teise nesivadovauja. Vardan to, kad kiti žinotų, kad įstatymų ignoravimas neliks nepastebėtas ir už tai lauks nemalonus atpildas.

Kas yra teisminė valstybė tikriausiai nerastume jokiame vadovėlyje. Tačiau nesunku susiprasti, kad tokia etiketė tiktų tik ne itin gerbtinai šaliai. Nes tai reikštų, kad joje niekas įstatymų taip ir nesuvokia, neįsisąmonina. Teisminė valstybė, mano supratimu, tokia valstybė, kurioje begalė klausimų sprendžiami teismuose. Maža to, tai reikštų, kad teismai joje nebaugina nieko. Nes įstatymai nenumato griežtų atpildo formų už jų nesilaikymą. Be to, galima daryti prielaidą, kad teisminės valstybės sąvoka labiau primena loteriją, o ne įstatymo viršenybę, nes gi loterija toks saldus masalas daugeliui lengvatikių.

Tad dabar apžvelkime kokia vis tik ta Lietuva. Ar piliečiai ir, tuo labiau, valdžios institucijos gerbia esamus įstatymus? Ar teismų sprendimų nevykdymas arba neteisingas jų interpretavimas dažnai gręsia realia, dėmesio verta bausme? Pagaliau ar patys teismai visada suinteresuoti, kad bent jau jų sprendimų būtų šventai laikomasi?

Pažvelkime ir kitu kampu. Ar Lietuvoje teismai retas reiškinys, todėl juose bylos sprendžiamos operatyviai, šiek tiek teisine terminologija tariant – per protingą laiką? O jei ne, tai ar analizuojamos to priežastys ir imamasi atitinkamų veiksmų, idant tuo terminus sutrumpinti? Deja, ne. Lietuvoje šiandiena krizė? Gal būt, bent jau taip mes esame įtikinėjami keliant mums mokesčius ar mažinant atlyginimus ir pensijas. Ir esame tikinami, kad tai ne Lietuvos, o pasaulio kaltė. Tebūnie, šis mano straipsnis neturi tikslo gilintis į ekonomikos plonybes. Tačiau Temidės aplinkoje krizės tarsi ir neturėtų būti. Nes Amerikos subankrutavęs bankas čia ne prie ko. Ir bendrai pasaulis ar Europos sąjunga čia neturėtų turėti jokios įtakos. Teismai turėtų dirbti kaip laikrodis operatyviai, o jų sprendimų nevykdymas turėtų būti griežtai baudžiami. Tačiau to nėra. Daugelis bylų nusitęsia iki senaties terminų, o padavus skundą į aukštesnės instancijos teismą gali tekti laukti pradžios ilgiau negu metus laiko. Kodėl? Trūksta etatų? Patalpų? Bet gi visa tai ne iš dangaus. Tikrai ne mažas gimstamumas Lietuvoje apsprendžia teisėjų stygių. Ir abejoju ar trūksta specialistų. O etatų padidinimą išspręsti labai paprasta, tereikia tik noro. Bet gal Lietuva nenori tikro teisingumo ir tada įvairių bylų vilkinimas teikia jai vilčių, kad kažkam pritrūks kantrybės? O kažkam gal ir gyvenimo? Gal… Nežinau.

Bet žinau viena – tokia padėtis niekaip nestumia mūsų šalies teisinės valstybės link. Tikiu, kad kažkada šie klausimai taps prioritetiniais, tačiau kada tai bus? Klausimas, deja, be atsako. O kol kas negaliu savo Tėvynės vadinti Teisine valstybe. Nes savo asmeninėje praktikoje, byloje  dėl Palangos savivaldybės įstatymų nesilaikymo nuosavybės atstatymo klausimu teko bylinėtis porą metų. Vėliau metus laukti Vyriausiojo Administracinio teismo verdikto. O dabar dar 18 mėnesių tenka kovoti dėl šių teismų sprendimų įvykdymo. Jau nekalbant apie tai, kad visa tai tęsiasi net 21 metus. Ir neaišku kada bus viso to pabaiga. Manau, smulkiau apie tai parašysiu sekantį kartą.

Comments (4) »

Tautai trūksta kultūros? Blogiau, – trūksta žmogiškumo…


Šiandiena bene visi žiniatiekos kanalai pranešė – Avarijoje žuvo Seimo narys Juozas Palionis. Būsiu atviras, net pakankamai domėdamasis politika, šio žmogaus nelabai žinojau. Tylus buvo, tikriausiai. Arba tiesiog taip sutapo, kad nežinojau jo.

Bes esmė ne tame. Nors jis atstovavo Socialdemokratų partiją, apie jį gražiai atsiliepė Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė. Nežiūrint to, kad tai gana priešiškų stovyklų atstovai. Ir tai natūralu – žmogus išėjo už ribos, kur mes dar nei vienas nesame buvę. Ir į kur nenorime patekti.

Mirusysis jau niekam nebegali būti priešu, nes jo jau nebėra. Sena, kaip pasaulis taisyklė galioja padorių žmonių sąmonėse – apie mirusį arba gerai, arba nieko. Bet… Vartau „Lietuvos ryto“ komentarus ir matau įniršusių tautos „didvyrių“ replikas. Kraupias replikas. Atsiverčiu „15 min“ laikraštį – vaizdas ne ką geresnis. Užsimaskavę anonimai, nesivargindami net susigalvoti slapyvardį, liežuviais spardo velionį. Paleisti patys šlykščiausi žodžiai, nors kažkodėl jaučiu, kad jie jo niekada nei nematę…

Nors pradžioje maniau į šį straipsneliuką sukelti rastas pačias šlykščiausias citatas, ką tik persigalvojau. To nedarysiu. Nes taip tik pradžiuginčiau tuos padugnes, kurie pašvinkusiais epitetais ir tekstais apdrabsto Anapilin išėjusį žmogų.

Baisu, kur nuėjo Lietuva? Ne, Lietuva niekur nenuėjo. Nuėjo tauta. Laimei ne visa, tačiau tokių „komentatorių“ gausa kelia šiurpulį. Gi kaip ne kaip, bet lietuviškai rašo dauguma mūsų tautiečių… Kažkas, daug neanalizuodamas pasakys – „Kultūros trūksta mums, lietuviams“. Su tuo negalima nesutikti, bet tai dar būtų lyg ir pusė bėdos. Nes visiems šiems komentatoriams trūksta ne tik kultūros, bet, kas baisiausia, – žmogiškumo. Sakykite ką norite, bet kraupūs komentarai rodo, kad šie žmogystos, jei nebijotų policijos ar tiesiog būsiančio atpildo, ko gero savo cinizmą ir sarkazmą lietų praktiškai. Ant bet ko silpnesnio. Laimei, tai tik bailiai, kurie dar vis galvoja, kad internete jie nesusekami. Laimei? Taip, laimei ir liūdesiui tuo pačiu metu…

Comments (3) »

R.Matelis: Bandau studijuoti LR Konstituciją. 2 ir 3 straipsniai


Ką gi, šiandiena turiu mažumėlę laiko, tad pabandykime toliau… Pirmasis blynas tarsi ir neprisvilo: nors čia savo nuomone teparašė tik douktris, NetLog’e komentarų sulaukiau kur kas daugiau.

Taigi eikiva prie 2 straipsnio. O jis skelbia, kad “Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Kas yra diplomatija, regis nutuokiu. Jei savais žodžiais bandyčiau ją apibūdinti, tikriausiai tai įvardinčiau kaip sakymą kokios nors kalbos, iš kurios būtų aiški mano pozicija, tačiau pažodžiui ji būtų ant tiek daugiaprasmė, kad norint įrodyti mano nuomonę, tai padaryti būtų sunku, nes, esant reikalui aš galėčiau teigti, kad ne tą norėjau pasakyti. Ir va, kai skaitau, kad valstybę kuria tauta, suvokiu, kad ją kuria lietuvių tauta. Tačiau kodėl praleistas žodis “lietuvių“? Tai gal ir LR Konstitucija yra diplomatinė? Nes jei parašytume, kad kuria lietuvių tauta, tuo, ko gero, pasipiktintu čia gyvenantys rusai, lenkai, žydai ir t.t.

Kita vertus, o ką reiškia “kuria“? Valstybė pas mus tarsi jau sukurta seniai? Ją galima tobulinti, tačiau ar gali būti kūrimas be pabaigos? Tada kur mes esame? Dar neturime valstybės? Nes jei išvesti analogiją, kad ir su namo statyba, tai namas būna statomas ir netrukus pastatytas. Po to prasideda vidaus darbai. Tai taip pat dar kūrimo arba statybos stadija. Tačiau kažkada visa tai baigiasi ir jei šiandiena aktuali namų renovacija, tai jau nebederėtų vadinti kūrimu? Tai jau visai kitas etapas – rekonstrukcija, restauracija ar panašiai. Taigi man kažkodėl atrodo, kad bent jau kažkada turi keistis ši formuluotė į “Lietuvos valstybę sukūrė Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Taigi apibendrinant – man kyla klausimai: tauta ar tautos kuria valstybę? Ir kada tas kūrimas turi būti baigtas.

3 straipsnyje ir vėl susiduriame su TAUTOS sąvoka. Šiaip jau, jei mes vis tik kalbame apie respubliką, man kažkodėl atrodo, kad jai labiau priklauso ne Tautos, o Piliečio sąvoka. Bent jau kol pilietybe labai laisvai nesimėtome, ne kožnam ją suteikiame. Tačiau, panašu, kad ateityje galime jų turėti kur kas gausiau. Ir ne lietuvių tautybės. Na, sakykime, privažiuos į Lietuvą daug vietnamiečių, su laiku jie gaus pilietybes ir… Ką jie laikys tautos suverenitetu? Ir aplamai kas yra Tautos suverenitetas? Aš suprantu kas yra valstybės, suprantu kas yra ir respublikos suverenitetas. Tai visų pirma, įvardinčiau kaip teritorinę neliečiamybę. Bet kas yra tautos suverenitetas? Čia kalbama apie vienatautes ir mišrias santuokas?

Leave a comment »

R.Matelis: Bandau studijuoti LR Konstituciją. 1 straipsnis


Lietuvos respublikos KONSTITUCIJOS 1 straipsnis skelbia: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika

Jau kuris laikas mąstau, kad noriu giliai ir visapusiškai suvokti Lietuvos respublikos Konstituciją. O suvokti Konstituciją, ne jumoreską perskaityti. Tą reikia daryti atkakliai, nuosekliai ir neskubant. Giliai ir prasmingai apmąstant. Ir neabejotinai to dar bus maža; reikės konsultacijų. Todėl studijuoti ją nutariau kartu su savo galimais internetiniais svečiais. Tikiuosi, rasis sutinkančių nors retkarčiais įterpti savo nuomonę, gal net autoritetingai pamokant mane.

Taigi, pradedu nuo pirmojo straipsnio. Ir kartu nuo pavadinimo. Knygutė, kurią laikau rankose, taip ir vadinasi: “Lietuvos Respublikos Konstitucija“. O kodėl taip? Kodėl ne “Lietuvos valstybės Konstitucija“? Tuo labiau, kad pirmasis straipsnis teigia, kad “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika“. O kas pasikeistų jei tas straipsnis skambėtų: “Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė valstybė“?
Ir jei kas nors man bandysite sakyti, kad skirtumo jokio, kad galima ir taip, tada aš jums atšausiu mokykline fraze – tai Lietuvos Konstitucija yra svietas sviestuotas? Ne, taip negalėtų būti. Tad kame gi esmė?
Būdamas realistas, neturiu vilčių, kad į mano blog’ą užklys kuris nors Konstitucinio teismo teisėjas, nors ką gali žinoti… Bet ir be jų gi Lietuvoje nemažai aukštos kvalifikacijos teisininkų. Ir ne tik teisininkų, pakankamai turime ir šiaip politikų, kurie savo netgi kasdienybėje įvairius reiškinius dangsto arba ramsto Konstitucija.
Na gi parašykite savo išaiškinimus, mielieji.
O turėdamas laiko, pažadu, kad netrukus grįšiu ir prie kitų straipsnių analizės.

Comments (8) »

Knygos troleibuse? O gal piniginę ant suoliuko?


Absurdo spektakliai, kuriuos kartais sukuria man nesuprantami žmonės, laimei kartojasi ne taip jau dažnai.

Vandalai išplėšė visas skaitymui troleibuse prikabintas knygas

Nežinau kaip, gavę tokią informaciją, jaučiasi daugelis, bet aš tai labai kvailai. Ir jei abejoju ar iniciatorius reikėtų priskirti ateivių kategorijai, tai finišo – viešai išdėliojamų materialinių vertybių dingimo ar sunaikinimo komentatorius kitaip nepavadinčiau. Jie tikrai ATEIVIAI. Ne mūsų planetos žmonės. Nes stebisi tuo, ką kiekvienas turėtų suvokti kaip neišvengiamą reiškinį.

Prisimenu, gal prieš 20 metų, “Lietuvos telekomas“ Kauno mieste, telefonų automatų būdelėse sukabino telefonų knygas. Mintis ta atklydusi buvo, ko gero, ne iš dangaus. Tada plačiai kalbėta, kad mums nematytuose Vakaruose [tada dar mažai kas buvo peržengęs geležines užtvaras] visur miestų telefonų būdelėse kabo knygos. Žmonių patogumui. Ir, kad ten niekas jų nedrasko, jos naudojamos tol, kol susidėvi. Įdomu kaip dabar… tai jau seniai pamiršta istorija. Tačiau Kaune jos buvo nuolat išplėšomos. Ir nors Telekomas demonstravo pakankamai didelę kantrybę, atveždamas vis naujas knygas, žulikėliai laimėjo – su laiku tos knygos prapuolė galutinai.

Nėra ką nei komentuoti senos Zuoko “idėjos“ su oranžiniais dviračiais: tai akivaizdžiai buvo taip vadinamas piaras, aišku, darytas ne už jo asmeninius pinigus. Tebūnie, kažkokie naivuoliai susižavėjo jo tokia elgsena ir per rinkimus atidavė jam savo balsus. Ko gero ir dabar, troleibusų knygų aprašytu atveju kažkas siekia kažkokių tikslų. Galima spėlioti – gal tai knygininkų naivi mintis, kad pradėtą skaityti knygą žmogus netrukus lėks nusipirkti, kad užbaigti tai, ką pradėjo troleibuse. Gal tai paskatino ir blogesnės mintys, pavyzdžiui troleibuse pakabinti 10-15 knygų, o nurašyti jų visą šimtą, kitas realizuojant per platintojus. Tiek to, šiame fronte nieko labai gudraus nesugalvosi. Bet va tie aikčiotojai komentatoriai mane pribaigia galutinai. Aš dar suprantu, kai žmogus aikčioja viešose vietose: “na kaip čia taip galima, ir iš kur tokių vandalų atsiranda, …“ Taip nekurie asmenys nori prieš kitus parodyti kokie jie tyri, krištoliniai ir tai, kad jiems net nesuvokiama bet kokia piktadarystė.

Bet va, Delfi komentatoriai gi niekam nematomi. Kaip sakant čia savo reitingo aikčiojimais niekaip nepasikelsi. O aikčioja. Tai kas jie? Na tikrų tikriausi ateiviai. Į mūsų planetą atklydę per klaidą. Ir, akivaizdžiai, labai neseniai. Nes stebėtis kažkokios knygos dingimu, mūsų planetos gyventojui, turėtų paprasčiausiai nesigauti. Ypač tada, kai vos ne kiekviename spaudos internetiniame puslapyje apstu informacijos apie muštynes, įsilaužimus, nužudymus. Ar po viso to galima stebėtis knygiūkštės dingimu? Ir ar visame mūsų kasdienybės fone tos knygos turi bent kokią vertę? Mūsų miestų gatvės visu 100 procentų apdažytais namais, sulaužytais suoliukais, nulankstytomis stotelėmis ir išdaužytais pavilijonų langais. Žmonės nuskurdinti, todėl vis daugiau jų net pradeda rinkti plastikinius butelius, už kuriuos gauna po 3 centus. Valstybė, kaip vakar paskelbta Kauno dienoje, nebeteikia gydymo [vaistų] net vėžiu sergantiems: liepia palūkėti kelias savaites vaistų arba juos brangiai pirktis už savo pinigus. Ir niekam neįdomu, kad žmogus gal tik duonai tesukrapšto pinigėlį. Tai apie kokią moralę alkio ir skurdo fone dar galima galvoti? Ir kodėl reikia kuo nors stebėtis?

Gal parašysite man kas nors komentare?

Leave a comment »

Lietuva jau virš 20 metų neišspręndžia žemės grąžinimo žmonėms. Kiek dar tai tęsis?


Kalbame, kalbame, kalbame… Kalbame, kad valdininkai suįžūlėjo, nevykdo savo pareigų. Kalbame, kad seimūnai ten sulindę kaip paršai prie lovio. Kalbame, kad visos partijos blogos, o visas jas valdo viena, nematoma ranka. Kalbame, kad teismai korumpuoti, o prokuratūra atstovauja gal net visai ne Lietuvos interesus. Kalbame nuobodžiai, kartais su karčiu jumoru. O kartais imame tarpusavyje pyktis, nors abi šalys trokštame tiesos, tvarkos, normalaus gyvenimo.

Mes tikrai išbalansuoti, pasimetę, nebematantys šviesos savo niūraus tunelio gale. O gi teigiama, kad net iš šio pasaulio išeinantis ją pamato. Kodėl taip yra?
Nuomonių galime turėti įvairių; tai normalu, nes net į įprastinę parduotuvę ne visi tuo pačiu keliu einame: vieniems – kaip greičiau, kitiems – per kur arčiau.
Mano problemos dėl nuosavybės atstatymo tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Ir ne atsitiktinai rašau daugiskaitoje “problemos“, nes priklausančių žemių neatgaunu ne tik Kaune. Lietuvoje net trys vietos, kur man priklauso atgauti senelių žemę. Bet trikdžiai labai panašūs. Ir tegul nepavydi tie, kurie neturi ką paveldėti: patikėkite, atgauti žemę sąžiningu keliu Lietuvoje beveik neįmanoma. Bet apie save parašysiu dar ne kartą. O kol kas gerbiamo žurnalisto Gintaro ŠIUPARIO paviešinta medžiaga apie kolegą Julių LIUTKŲ. Tikrąja to žodžio prasme gerbiamo žurnalisto. Nes daugelis nei klausytis nebenori apie žemės savininkų bėdas. Neva tokios žinios jau visiems atsibodusios… Bet gi teisingumui nėra senaties termino. Kaip ir kai kuriems nusikaltimams.
==================================================

Nematau būtinybės perspausdinti visą Gerb G.Šiupario straipsnio, esančio “Lietuvos Ryte“, straipsnyje
“Jėgas ir pinigus tirpdo grumtynės dėl žemės“ tačiau perkelsiu kai kurias mintis, kurios, pats įsitikinau, būdingos visose panašiose situacijose.
“67 metų J.Liutkus nebežino valstybinės institucijos, į kurią nebūtų kreipęsis dėl valdininkų ir politikų savivalės“. – Mano situacija analogiška, manau, kad mano pavardę atmintinai jau žino visi valdininkai ir daugelis su nuosavybės atstatymu susijusių ministerijų darbuotojai

“Šiaulių miesto savivaldybė irgi neketina nusileisti – ji dangstosi visuomenės interesu ir Talkšos parko detaliuoju planu, neleidžiančiu šioje rekreacinėje teritorijoje atkurti nuosavybės. Beje, šį dokumentą teismas yra panaikinęs dėl padarytų procedūrinių pažeidimų“. – Šiuo metu esu padavęs skundą į Klaipėdos administracinį teismą, tačiau jau trys savaitės negaunu atsakymo ar skundas priimtas, ar kokius pataisymus jame reikia padaryti

„Visur buvo nurodoma, kad Talšos parkas yra 119 hektarų, o galutiniame detaliojo plano variante jis išaugo iki 133,4 hektaro“. – 2007 metais Palangos savivaldybė jau buvo parašiusi direktoriaus įsakymą dėl gražintino 10 arų sklypo Maironio g. suformavimo, bet šiemet birželio 17 dieną jį atšaukė. Motyvas, tarpe tarp 3 gyvenamųjų sklypų reikalinga nedidukė stovėjimo aikštelė, jai bus gauta 1,5 mln. Europos pinigų. O kitaip jie prapuls… Tiesa, paskurinio telefoninio pokalbio su naująja direktore metu, ji tikino, kad rugpjūčio 25 d. vyks tarybos posėdis, kuris turėtų priimti sprendimą man palankia kryptimi.

“Sieks asmeninės atsakomybės. Vyriškis neslėpė sieksiąs, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba būtų nubausti buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė“. – Visiškai analogiškos ir mano mintys… Vienos mano laimėtos bylos išlaidas [ne pilnai, tik ~2000 lt.] Klaipėdos administracinis teismas priteisė man iš Palangos Savivaldybės. Pinigai netrukus man buvo sugrąžinti. Tačiau kodėl iš savivaldybės, o ne kaltų valdininkų? Tuo tarpu mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Palangos administracijos direktoriui V.Kuznecovui, LR prokuratūros atmetė… Be jokių motyvų atmetė…

Va toks gyvenimas, mielieji skaitytojai… Šiomis temomis, akivaizdu, man dar teks rašyti nemažai. Tiems, kam tai įdomu, užsukite bent kartą per savaitę.

Comments (3) »

R.Matelis. Kai vyriausybės žodis skamba ne solidžiai, o, deja, komiškai


Vyriausybės žodis turėtų skambėti solidžiai. Bet suskambo komiškai [apie mano paklausimo premjerui, kelionę]

          Sveiki. 

Ko gero daugelis mano skaitytojų interneto tyruose, atsimena mano liepos 4 d. atvirą paklausimą LR Vyriausybės vadovui A.Kubiliui.

Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui

 Ir nors jame parašiau tik keletą klausimų, kurie, nors ir emocionalūs, premjerui neturėtų būti per sudėtingi, panašu, kad atsakymo iš jo galiu ir nesulaukti. Nes penktadienį iš LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO TARNYBOS gavau kopiją [žr. prisegtoje nuotraukoje] rašto Žemės ūkio ministerijai [2011-07-12 Nr. M-1310/33-502], kuriuo panelė Vaiva Bernotaitė, Komunikacijos departamento Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vidos Nagurnaitės vardu, prašo šios ministerijos specialistų pagalbos. Ji prašo „atsakyti į keliamus klausimus pagal kompetenciją“.
 
Na kas gi čia blogo jei vyriausybės darbuotoja kreipiasi į pavaldžios institucijos kolegas? – gali paklausti kuris nors skaitytojas. Ir tikrai gal būtų visai nieko tokio, nes kompetencija yra kompetencija ir pasidalijimas patirtimi visai normalus dalykas teisinėje visuomenėje. Normalu bus ir jei sulaukusi atsakymo šio departamento darbuotoja apibendrins visas žinias ir pateiks man kvalifikuotą atsakymą. Tik iš praktikos kažkodėl jaučiu, kad viskas klostysis kiek kitaip. Ir, ko gero, solidumą pakeis komiškumas.
  Kažkodėl man atrodo, kad atsakymą man atsiųs jau ne ministro pirmininko tarnybos darbuotoja [ir tuo labiau ne ministras pirmininkas], o kažkas iš Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos veikėjų. Ir va čia aš jau liksiu nepatenkintas, nes labai abejoju ar žemės ūkio specialistų kompetencijoje atsakyti į tokį klausimą kaip „Ar tai, kad Lietuva vadinama Teisine valstybe yra oficialus statusas ar tik šnekamosios kalbos gražbylystė?“ Ne mažiau abejotina ar LŽŪM kompetencijoje spręsti apie vyriausybės planus [klausimas – Ar LRV turi planų kada nors kompensacijas už žemę suderinti su realia turėtos žemės rinkos kaina?]. Apie klausimą “Ar tai, kad aš, kaip savo velionės Mamos turto paveldėtojas, iki šiol nesu atgavęs kompensacinio sklypo natūra, Vyriausybė laiko mano ar savo kalte?, savo nuomonę, suprantama, gali pareikšti ne tik ministerija, bet ir eilinis pilietis, tik jei LŽŪ ministerija net ir norėtų pripažinti, kad tai Vyriausybės kaltė, jie gi to neišdrįstų rašyti, nes tai būtų tarsi savižudybė. Na argi Lietuvoje galima blogai rašyti apie savo valdžią? Veikiausiai tik teoriškai…  Bet ką dabar darysi… Tenka laukti tolimesnės įvykių eigos. O gal gi Vaiva Bernotaitė, sulaukus žemės ūkio specialistų konsultacijų, visa tai apibendrins ir pateiks premjerui A.Kubiliui ir šis brūkštels man atsakymą?
PALAUKIME KARTU, KOLEGOS.

Skaityti pilną įrašą »

Comments (19) »

R.Matelis: Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui


Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,
Premjerui Andriui KUBILIUI
Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt

Romualdo MATELIO

ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS
2011 m. liepos 4 d.

Prieš savaitę laiko gavau Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:
„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti papildomo žemės sklypo.
Rašto lydraštyje nurodoma, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundą dėl protokolu priimto sprendimo per 20 darbo dienų“ galiu paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.
Situacija, kokia susidarė po šių dokumentų atsiradimo yra tiesiog nesuvokiama. Ji yra absurdiška, įteisinanti neteisingumą ir diskredituojanti Lietuvą kaip teisinę valstybę.
Suprantama, aš pasinaudosiu man nurodyta teise per 20 darbo dienų paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, skundą. Tačiau jau šiandiena nujaučiu koks bus atsakymas – vadovaujantis jau paminėtais normatyviniais aktais Kauno Žemėtvarkos tarnyba pasielgė teisingai. Ir jie bus formaliai teisūs. Nes šios situacijos akivaizdus kaltininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitusi 1998-07-23 d. Vyriausybės nutarimo redakciją.
Be abejo, aš pasinaudosiu ir galimybe kreiptis į Teismą, tačiau ir Teismai vadovaujasi įstatymais, o vyriausybės priimti nutarimai dažniausiai jiems prilyginami. Kita vertus aš paprasčiausiai nežinau kas turi būti atsakovu teisme ir ar, būdamas tik LR pilietis, t.y. fizinis asmuo, turiu teisę duoti į teismą vyriausybės nutarimą. Tačiau galimai turiu, nes jis man daro didelę asmeninę materialinę ir moralinę [neturtinę] žalą. Aš esu įsitikinęs, kad tokio dokumento atsiradimas griauna ne tik mano, bet ir dar daugelio LR piliečių likimus. Vietoje to, kad asmenims, kuriems daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo, neatstatomas teisingumas, kurį nutraukė tarybinė nekilnojamojo turto [žemės] nacionalizacija ir Valstybė, prisiimdama atsakomybę už ilgą vilkinimą, numatytų jiems papildomas kompensacijas, vienu parašu nubraukiamas bet koks teisingumas. O juk kažkas atgavo didesnius sklypus, nes kita vyriausybė buvo numačiusi, kad didžiuosiuose miestuose bus suteikiami sklypai iki 20 arų. Tai ar Valstybė vienodai teisinga visiems savo žmonėms?
Nemanau, kad net verta kalbėti apie tai, kas, ko gero, bus bandoma teigti Jūsų atsakyme, apie tai, kad valstybė sumokės pinigines kompensacijas. Nes net nebūtina turėti vidurinio mokslo atestatą, kad suvokti, jog piliečiams paskaičiuojamos kompensacijos ir reali, šiuo atveju iš jų pakartotinai nusavinama žemė, savo rinkos verte skiriasi kaip žvirblis nuo gandro. Žemės kaina Lietuvoje labai nevienoda, tačiau kai kur numatomos kompensacijos nuo rinkos kainos skiriasi iki 200 kartų!!! Taip, ne du ir ne dvidešimt, o du šimtus. Tai ar lietuviai turi valstybę, kuri visiems vienodai teisinga?
Gerb. Premjere. Noriu iš Jūsų gauti atsakymus į šiuos klausimus:
– Kokia tvarka aš turiu pradėti siekti teisingumo? Kaip nurodyta mano gautame rašte – pradžioje kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir skųsti jiems jų pačių veiksmus ar iš karto kreiptis į teismą ir skųsti Vyriausybę?
– Ar tai, kad aš, kaip savo velionės Mamos turto paveldėtojas, iki šiol nesu atgavęs kompensacinio sklypo natūra, Vyriausybė laiko mano ar savo kalte?
– Ar LRV turi planų kada nors kompensacijas už žemę suderinti su realia turėtos žemės rinkos kaina?
– Lietuva vadinama Teisine valstybe. Ar tai oficialus statusas ar tik šnekamosios kalbos gražbylystė?
– Ar yra galimybė, kad šis mano raštas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir bus prieitas teisingas, iki šiol žemės neatgavusiųjų žmonių atžvilgiu, sprendimas ar tokie raštai tėra taip vadinamas garo nuleidimas, o teisingumu Jūsų Vyriausybė nesiruošia domėtis?

SPĖJU, KAD DALIAI MANO SKAITYTOJŲ BUS ĮDOMU KOKIO ATSAKYMO SULAUKSIU. APIE TAI BŪTINAI PARAŠYSIU, KAI TIK GAUSIU ATSAKYMĄ. O ŠIANDIENA GAVAU TRUMPĄ PAŽYMĖLĘ, KURIĄ ČIA, KOL KAS NEUŽVESDAMAS NAUJOS TEMOS IR ĮDEDU.


Comments (8) »