Archive for sausio, 2011

Mokslininkai: balandžiai moka skaičiuoti kaip ir beždžionės


Jau seniai žinoma, kad balandžiai puikiai orientuojasi erdvėje ir lengvai randa kelią į namus. Tačiau dabar mokslininkai tvirtina, kad šie paukščiai moka ir skaičiuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad balandžiai sugeba atskirti paveikslėlius su skirtingu skaičiumi objektų bei juos surikiuoti nuo mažiausiai iki daugiausiai objektų turinčių paveikslėlių, rašo „Daily Mail“.

Iki šiol buvo manoma, kad tik žmogus ir primatai supranta abstrakčias skaitines taisykles. „Mūsų tyrimas rodo ne tik tai, kad balandžiai priklauso išskirtiniam klubui, bet ir tai, kad jų sugebėjimas skaičiuoti prilygsta beždžionėms“, – teigia Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje darbuotojas Damianas Scarfas.

Mokslininkai tyrimo metu šiems paukščiams rodė 35 rinkinius po tris nuotraukas, kuriose buvo nuo 1 iki 3 skirtingos spalvos ir formos objektų. Kai balandžiai teisingai sudėliodavo paveikslėlius, jie būdavo apdovanojami maistu. Vėliau mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar balandžiams pavyktų susitvarkyti su daugiau objektų paveikslėliuose.Balandžiams buvo rodomi paveikslėliai, kuriuose buvo iki 9 objektų. Paukščiai iš šio bandymo metu nustebino savo pasirodymu. Mokslininkai teigia, kad kuo didesnis skaitinis skirtumas tarp paveikslėlyje esančių objektų skaičiaus, tuo greičiau ir tiksliau balandžiai susitvarkydavo su užduotimi. Mokslinis tyrimas aprašytas žurnale „Science“. „Nors iki žmogiško skaičiavimo balandžiams dar toli, tyrimas rodo, kad nors ir gyvūnų smegenų struktūra skiriasi, jie sugeba atlikti kompleksines protines užduotis“, – žurnale cituojamas mokslininkas.

Ateityje Naujosios Zelandijos mokslininkas žada ištirti salos papūgas, kurios, manoma, turi šešių metų vaiko intelektą.

Straipsnis iš “Kauno  dienos“

Parengė Birutė Masaitytė ,

Leave a comment »

Romualdas Matelis: “Sausio tryliktoji. Iš mano gyvenimo…“



Ketvirtadienis, 14 sausio 2010 01:29

Praėjo, eilinį kartą praėjo sausio tryliktoji. Kas ją pergyvena prisiminimais, kas jau tik iš pasakojimų susidarytais įspūdžiais. Netruks prabėgti dar kažkiek [man dabar jau atrodo, kad nedaug] laiko ir ši diena daugeliui taps žinoma net ne iš pasakojimų. Ji bus perskaityta, o gal ir atpasakota istorijos mokytojų… Toks tas gyvenimas. Taip buvo ir bus visiems, nesvarbu kada jie begyventų…
Man tai dvigubai įsimintina diena. Dėl visos tautos pragyventų įvykių ir todėl, kad tai mano AJA Mamos gimimo diena. Nebuvo Mama linkusi iškilmingai jos švęsti, tad ir tą vakarą susėdome namuose be svečių, tik namiškiai. Tradiciškai įsijungėme televizorių ir be kita ko, akylai stebėjome kas gi vyksta. Tokios jau tada tos dienos buvo, kad kitaip nei negalėtume – gyvenome tarsi ant vulkano kraterio viršūnės. Visi jautėme, kad bet kurią minutę gali įvykti kažkas… ir būtent tą vakarą netrukus ėmė gausti sirenos, o gatvėje važiuojančios mašinos visos ėmė signalinti, pypauti ir kitaip žadinti tuos, kurie anksti mėgdavo sumigti. Į Vilnių ruoštis nebebuvo kaip. O ir Kaune, tegul ir mažesniu masteliu, bet taip pat brendo įvykiai. Ir kažkas buvo reikalingas ir čia. Tad tuokart nejutau jokio didelio skirtumo.
Išėjome į kiemą ir sunku, o tiksliau net neįmanoma apsakyti tas bebalses garsines komandas kokias ėmė, ko gero, visiems duoti sirenos. Sunku nusakyti tą jausmą, kuris užliejo jų beklausant. Iki tol gyvenime sirenas tegirdėjus kaip mokomąją priemonę dienos viduryje, nakties tamsoje, manau, visi jautė iki smulkiausių savo ląstelių, kad prasideda tai, ko nesulyginsi su jokia filmuota medžiaga. Nes šios sirenos gaudė mums. Kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Gal būt atsirastų nemažai meluojančių, kurie sakytų, kad jie nejautė jokios baimės, o tik didelę patriotinę pareigą. Gi aš nemeluosiu: kūną kaustė labai didelė baimė. Ir ji buvo tokia paprasta ir žmoniška. Užplūsdinėjo mintys, kad jau niekada nebepamatysiu ryto aušros ir, kad oi dar su kiek žmonių norėtųsi pasimatyti, o jas keitė kiek optimistiškesnės – o gal nuo rytojaus likę jau tik grotos, grotos ir dar kartą grotos. O gal mūsų kartos atėjo pasitikti Sibiras… gi jis jau tapęs prakeikta lietuvių tradicija.
Tačiau lygiagrečiai labai aiškiai vinguriavo kitas jausmas. Veikiau ne jausmas, o kažkokia smegenyse užkoduota komanda – aš privalau eiti. Kur eiti tiksliai nei nemąsčiau tada. Na kažkur ten,. Link Halės. O paskui bus matyt. Ir pasukau link kambario rengtis palto.
– Ką tu sau galvoji? – tai pamačiusi paklausė Mama. – Nesąmonė, rusų gi niekas nenugalės. – Ir tuoj pat ėmė verkti. – Romuti, gi mano gimimo diena, kaip tu gali eiti, palikti mus ir žūti? Jai savo ruožtu kažką antrino ir Tėvukas. Kas jau kas, o jis jau labai gerai žinojo Sibiro siaubą. Žinojau ir aš, bet neiti negalėjau…
Tai supratusi, Mama ėmė prašytis kartu su manimi. Dabar jau man pasidarė nebesuvokiama situacija. Eiti su jau nebe jauna Mama? Kvailystė. Jei ką, aš vis tiek dar savimi tikėjau, kad rasiu miklumo pašokti, pabėgti, o ji? Bet ji verkė ir sakė, kad jokiu būdu neišleis manęs vieno. Ji tada vis tiek eis iš paskos, ir net jei aš pabėgsiu nuo jos, ji eis į ten.., į ten kur tankai. Teko sutikti.
Išsukus į Baranausko gatvę pasidarė tarsi ir linksmiau, nes aplink mane ėjo minia. Kas iš kur beišlindęs, visi suko į Baranausko ir Vydūno gatves, į pagrindines arterijas, vedančias link Sporto halės. O būryje kiekvienam ir linksmumo ėmė rastis. Tad situacija keitėsi jei ir ne į mielą, tai bent jau pažįstamą, verčiančią pasijusti baikštokai laimingiems. Tarsi jau būtume kažką laimėję ir grįžtumėme atgal. Priartėjus K.Petrausko gatvę nepaaiškinamą komados jausmą jau atskiedinėjo ir džiaugsmas. Neaišku koks, bet džiaugsmas. Pradėjo atsirasti pažįstamų veidų, o vėliau ir žmonių. Tolumoje pamačiau gaisrinę mašiną, tad šmėstelėjo mintis, kad gaisrinės naudojamos žmonėms vaikyti. Tačiau ne. Gaisrininkai buvo iš vien su mumis. Jie čia atvarė savo mašinas, kad užtverti kelią tankams kai jie čia atvažiuos. Tarp gaisrininkų pamačiau ir seną savo pažįstamą pagal tarnybinę liniją, [berods kapitoną] Žigonį. Pasisveikinau ir be jokios diplomatijos jam pasakiau „Malonu, kad ir tu su mumis“. Po to jaučiausi labai kvailai, gi galėjau jį įžeisit, tarsi jis būtų ne lietuvis, tarsi jis koks atėjūnas. Bet jis labai maloniai šyptelėjo, linktelėjo, tad vyliausi, kad buvau suprastas tinkamai. O iki tol man kažkaip sunku savyje buvo tikėti, kad žmogus, vilkintis TSRS karininko uniformą, gali būti išvien su tauta, būti Lietuvos patriotu… Prabėgus šitiek metų, man jau nebe gėda dėl tuometinio, tarsi ir liapsuso. Dabar jau gerai žinau, kad ir daugelis paslapčia galvojo panašiai. Nesvarbu, kad tai buvo tik priešgaisrinės apsaugos kapitonas, o vis tik kariškis… Bet tą suprato ir jis pats, nes po keleto metų ir vėl susitikę apie šiek tiek pakalbėjome. Atvirai pakalbėjome.
Tad tiek apie tuos įsimintinus įvykius mano gyvenime. Nes toliau viskas vyko nors labai įspūdingai, tačiau kai reikia aprašyti, tarsi ir nesigauna. Daužėsi širdis nuo pačių įvairiausių žaibiškai besikeičiančių minčių ir vaizdų, kažkas kartas nuo karto garsiai supanikuodavo: jau atvažiuoja tankai, iš kažkur vis pasirodydavo sunkvežimiai su pakrautais statybiniais blokais, iš naujo ir vėl iš naujo imdavo kaukti sirenos. Mes brovėmės gilyn link televizijos bokšto, bet gerokai priartėjus, supratome, kad ten mūsų visai nereikia, nes ten ir taip tiršta kaip tuolaikiniame maršrutiniame autobuse ir tai gali tik pakenkti jei reikėtų skubiai šalinti nuo kažkokios galimos artilerijos ar kažko panašaus. Kažkas kažką vis komandavo, bet tai nebuvo labai organizuota. Tai buvo daugiau pavienių entuziastų emocijos. Tad po trijų-keturių valandų su Mama grįžome namo. Širdyje buvo labai gera. Ir todėl, kad nepabūgau eiti ten, kur turėjau eiti, ir todėl, kad pagaliau sutikau pasiimti Mamą. Namuose radome besinervinantį Tėvuką. Jautėme tą didelį, gal net begalinį susitikimo džiaugsmą, nors išsiskyrę buvome vos kelioms valandos. Jautėme ir labai didelį nuovargį, tad prie stalo jau nebesėdome. Tiek to tas gimtadienis, tada atrodė… Tik nežinojome, kad tas gimtadienis buvo paskutinis mano Mamai. Nes tų pačių metų gruodį ji netikėtai mirė.

Mano Mama jaunystėje. Kaunas
Šiandien jai būtų suėję 83 metai, bet ji tesulaukė 64 gimtadienio… 

Comments (4) »

R.Matelis: Mūsų gyvenimo tobulybės teikėjai


Šiandiena, 2011 m. sausio 12 d., ką tik gavau mesijų siūlomą gyvenimo  valdymo ratą.  Fantastika koks pasisekimas….

Aš jau senokai pastebėjęs, kad esant tokiai gyvenimo tvarkai, kokią turime Lietuvoje šiandiena – skurdas, tamsa ir neviltis tvyro vos ne visuose gyvenimo srityse, o paniurę žmonės vis dar viliasi kažkokių dangaus šviesulių palaimos -pralobusiųjų verslininkų ir vertelgų [gi toli gražu ne visi savo milžinišką kapitalą susikrovusieji tai padarė sąžininga veikla] planai vis sparčiau pildosi. Už vidutinioko kartelės vis dar besilaikantieji ima bandyti kvailinti visus tuos, kurie žemiau jų. Ir nebesvarbu koks toliau likimas ištiks apmulkintuosius – taip vadinamų oligarchų jau, ko gero, nebepavyti, į minkštą vietą jiems jau nebeįkasi, tai reikia pabandyti sutrypti nors silpnesniuosius už save. Tiesa, tas trypimas tik piniginiu požiūriu, gi šiaip jau pasitelkiama oratorinis menas ir psichologijos subtilybės. Jūs skurstate, gerbiamieji? Na niekas kitas čia nekaltas, kad jūs nemokate gyventi. Bet mes jums padėsime. Žaibiškai padėsime. Tiesa, tai kainuos labai solidžius pinigus, bet ne tame esmė. Suneškite mums apvalias sumeles ir mes jūsų ilgai nevarginsime – viso labo dvi dienas, smegenėles papudruosime ir tik tiek.

Žinau, kažkas, o ypač tie, kas užsiima panašiu „bizniu“, šį mano straipsniuką sutiks su dideliu pykčiu ir kritika. Tikriausiai netgi bandys įrodinėti, kad tai visai gerbtini tokių veikėjų tikslai, pridurs, kad prastai skaitau, jei nepastebiu iš kokios mielos šalies atvyksta didysis mesijas ir kokia sėkminga jo gyvenimo geografija ir biografija. Tad bandydamas pasunkinti galimų kritikų darbą, atliksiu išankstinę gautų mesijų pasiūlymų analizę.

Jau net nešifruosiu pirmojo sakinio, kuriame tvirtinama, kad mūsų gyvenimas taps rojumi, arba pažodžiui – svajonių gyvenimu. Pradėsiu nuo antrojo sakinio: Džeko Makani autorinis 2-jų dienų seminaras bus skirtas darbui su mūsų asmeniniais tikslais. Tačiau tai melaginga reklama, nes iš tikro „seminaras“ vyks neabejotinai didelėje salėje, kurioje, ko gero, sėdės gal 100, o gal ir keli šimtai žmonių. Tad įvairiaspalvės auditorijos tikslus, vargu ar galima vadinti ASMENINIAIS. Bus sekamos įtaigios pasakėlės, kurios kiekvienam salės dalyviui kainuos po 677,60 lt. Labai tikėtina, kad už tokią sumą per kavos pertraukėles jūs gausite ir nemokamą kavos puodelį, už kurį kažkurioje miesto kavinėje turėtumėte susimokėti 3 litus, o namuose jos atsigertumėte gal ir už 1 lt. Bet ką čia lyginti restorano kavą su ta, kuri bus pateikta Džeko Makanio auros fone. Nesulyginami malonumai. Tuo labiau, kad kaip matome iš teksto, tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių, dalyvavusių Džeko seminaruose, vienbalsiai patvirtino – metodas veikia. Oi kaip norėčiau aš išgirsti tą tūkstantinį laimingųjų unisoną, nes tai, akivaizdu, ne šiaip nuskurdėlių choras, o tų, kurie jau gyvena svajonių gyvenimą. Tik žinau, kad niekada to neišgirsiu. Nes elementari gyvenimo patirtis sako – nėra dar pasaulyje nei vienos šalies, kur gyventų vieni laimės kūdikiai. Net Saudo Arabijoje tokių sutartinių neišgirsime, nors toje šalyje, vos ne kas antras gyventojas giliai giliai pasikapstęs po savo namu, ko gero, atrastų naftos gyslą.

Bet grįžkime prie mūsų asmeninių tikslų tapti turtingais ir gyventi be rūpesčių. Džekas vis tik tokią galimybę suteiks ir skirs Jums net papildomas dvi savo nepigias valandas, aišku po to, kai Jūs jam atseikėsite dar 363 lt. [čia jau prie 300 pridėjus 21% PVM]. Taigi, Jūsų “pralobimo” kaina 677,60 + 363 lt. Bet nesumuoju, nes jei ir Jūs, kaip aš – ne vilniečiai, tai dar reikia pridėti nakvynę viešbutyje bent jau 100 litų. Va dabar jau ir galutinė suma išaiškėja. Viso jums vertėtų turėti su savimi 1140,60 litų. Ir nepamirškite priskaičiuoti kelionę į Vilnių ir atgal, tai jau visai individualu… Ko gero tai daugeliui žmonių dviejų mėnesių uždarbis. Ką gi, simboliška, Jūs turite galimybę juos išleisti per dvi dienas. 🙂

Nebevarginsiu, toliau Jums belieka susipažinti su žemiau perkopijuotu mano Mesijaus man atsiųstu laišku…

VŠŠ “Valdymo ratas“ pristato 2011 m. vasario 5-6 dd. Vilniuje,Kaip sukurti svajonių gyvenimą. 

Džeko Makani autorinis 2-jų dienų seminaras, skirtas darbui su Jūsų asmeniniais tikslais.

Jau daugiau nei 20 metū Džekas veda seminarus skirtingose šalyse, kuriuose moko žmones, kaip sukurti savo svajonių gyvenimą ir atskleisti gyvenimo paslaptis. Tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių, dalyvavusių šiame seminare, vienbalsiai patvirtino – metodas veikia. Visiems, kas domisi savo asmenine plėtra, seminaro metu bus naudinga ir įdomu pasiekti bei materializuoti savo svarbiausius tikslus: tiek pradedantiesiems, tiek ir labiau patyrusiems dalyviams. Šis seminaras skirtas tiems, kurie nori žengti kitą žingsnį link savo asmenybės pažinties, praplėsti žinias bei suprasti savo pašaukimą.Mūsų sąmonė yra užpildyta nesibaigiančiu srautu automatinių minčių, kurios atitraukia mūsų dėmesį nuo tikrųjų norų ir tikslų. Didelė dalis mūsų minčių sukelia baimes, nerimą ir abejones. Užuot sutelkę dėmesį į savo tikslus, dažniausiai darome priešingai – galvojame apie tai, ko būtų galima išvengti. Kaip galėtume sutvarkyti savo minčių srautą? 

Šiame seminare Jūs sužinosite apie specialiuosius metodus, kurie leidžia efektyviau realizuoti savo tikslus. Seminaro metu kiekvienas dalyvis dirbs su savo asmeniniais tikslais. Parinkti autoriniai metodai bei technikos Jums leis:

  1. aiškiau suprasti ir geriau suformuluoti savo tikslus ir norus;
  2. sustiprinti ryšį su savo kūrybingumu;
  3. geriau sutelkti dėmesį į tai, ko norite;
  4. užfiksuoti savo tikslų atvaizdus pasąmonėje;
  5. pakeisti Jus ribojančius įsitikinimus;
  6. išsklaidyti abejones dėl to, ką norite daryti gyvenime;
  7. Įgyti būtinų žinių tikslams siekti, kad toliau galėtumėte dirbti su savo tikslais savarankiškai.

Seminarą veda:

DŽekas Makani (Danija) – 67 metų, pasaulyje žinomas NLP (neurolingvistinis programavimas) Meistras treneris, HR-treneris/koučeris, NLP institutų steigėjas ir instruktorius Norvegijoje, Danijoje, Australijoje ir Kipre. Tarptautinės ICN (International Coach Network) bendruomenės įkūrėjas. Daugiau nei 20 metų vedantis mokymus nuo NLP praktiko iki NLP trenerio. Specializuojasi laiko linijos (Timeline change) srityje. Yra knygų ir vaizdo medžiagos apie NLP ir instruktavimą autorius.

Projekto geografija: Danija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Lietuva, Rusija, Baltarusija, Indija, Kipras.

Seminaro trukmė: 16 akademinių val.
Seminaras vyks savaitgalį, 2011 m. vasario 5-6 dd., nuo 10:00 iki 17:00,
viešbutyje “Panorama“ Sodų g. 14
Seminaro kaina: 560 Lt + PVM. (677,60 Lt su PVM)
įkainą įskaičiuota: kavos/arbatos pertraukėles

Lojalumo programa: užsiregistravusiems iki 2011.01.15 suteikiama 10% nuolaida.

2011 m. vasario 3-4 dd. – individualios sesijos su Džeku Makani.
Kaina: 300 Lt + PVM – 2 akademinės valandos.

Smulkesnė informacija ir dalyvių registracija:
nerašau.kur.nes.k@m.kvailinti.žmones.com [R.M.]

Comments (8) »