Archive for vasario, 2011

R.Matelis apie rinkimų organizavimo broką… prieš 4 metus


Apie rinkimų organizavimo broką rašiau dar prieš 4 metus, po to kai dalyvavau Kauno apygardos komisijos veikloje. Bet, atrodo, niekam nebuvo įdomu tai girdėti. Kai sakau “niekam“, turiu omenyje Vyriausią rinkimų komisiją [VRK], LR Seimą [LRS], LR Vyriausybę [LRV] ir įvairias Lietuvos politines partijas. Nors mano straipsnis buvo ne tik popieriniame “Laisvas Laikraštis“ variante, bet ir internete, tame tarpe rusiškame www.liveinternet.ru, neteko pajusti, kad juo susidomėtų ir tobulos ES institucijos ar žiniatieka. Tiesa, gal negerai, kad jis buvo tik lietuvių kalba…
Na, bet prabėgus ketvertui metų, atkeliu jį ir į čia, pasaulio spaudą. Nes kaip ne kaip, matau, kad čia pas mane lankosi gana nemažai skaitytojų.

Archyvas: seni straipsniai. R.Matelis “Rinkimai neatskiriama demokratijos dalis“

Среда, 13 Августа 2008 г. 00:57 (ссылка)редактировать
(486×60, 6Kb)

Šis straipsniukas dienos šviesą išvydo 2007.10.13 d. savaitraštyje , o kiek vėliau buvo įkeltas ir į “Politikos aktualijų“ tinklapį.

http://www.politikosaktualijos.lt/20071013/rinkimai-neatskiriama-demokratijos-dalis/

Rinkimai į įvairias valdžios institucijas – visiškai suprantamas ir įprastas daugelio pasaulio šalių reliktas. Lietuviai taip pat prie to jau senokai priprato. Tiesa, terminas „priprato“, kažin ar pats tinkamiausias, nes kaip rodo statistika, rinkėjų aktyvumas paskutiniais metais gerokai smuktelėjęs.

Gal dėl tos pačios priežasties nuslopo ir daugelio referendumų iniciatorių aktyvumas – paprastai net iš pažiūros pakankamai šaunios idėjos būna pasmerktos, nes nepavyksta surinkti reikiamą skaičių parašų, todėl referendumų organizatoriai būna priversti atsisakyti savo užmojų.

Politinės partijos, dar nespėjusios gerai pailsėti nuo metų pradžioje vykusių rinkimų į vietines tarybas, jau vis aktyviau ima ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Ir drįsčiau juos laikyti pačiais svarbiausiais, nes kas gi kitas, jei ne įstatymų leidžiamoji valdžia turi pačias didžiausias galimybes įtakoti visų mūsų gyvenimą. Tad belieka viltis, kad su laiku vis didesnė mūsų visuomenės dalis ims suprasti rinkimų svarbą, todėl ir abejingai numojančiųjų rankomis ateityje mažės.

Pastarieji rinkimai, kurių metu teko galimybė dirbti Kauno miesto Rinkimų apygardos štabo nariu, bent jau man, tuometiniam naujokui šiame veiklos bare, parodė pakankamai nemažai organizacinių trūkumų, kuriuos privalu išgyvendinti jau renkant naująjį Seimą.

Neieškant konkrečių kaltininkų, visų pirma būtina pastebėti, kad apygardos rinkiniame štabe yra pakankamai daug bruožų, primenančių tarybinės armijos diedovščiną. Susirinkus į posėdį, kurio metu komisija svarsto kandidatus į apylinkių pirmininkus, bene pagrindinis kriterijus yra tai, ar žmogus jau seniai dalyvauja rinkiminėje veikloje. Ir tik labai išskirtinais atvejais, jei kažkuris iš kandidatų ankstesniuose rinkimuose labai pagarsėjo kaip visiškai nesugebantis dirbti kolektyve, neatsakingas ar (ko gero) paprasčiausiai kažkuriam iš „elitinių“ partijų deleguotam apygardos nariui itin neįtiko savo „aktyvumu“, yra galimybė manyti, kad jis nebebus prastumtas vėl ir vėl į apylinkės komisijos pirmininkus.

Tiesa, jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, kad tokie „nuboksavimai“ dažniausiai būna neteisingi. Tuo įsitikinti paprasčiausiai neturėjau galimybės. Bėda yra tai, kad didelė dalis apygardos komisijos narių neturi nei mažiausio supratimo kas tai per žmonės už kuriuos tenka balsuoti. O tokiu atveju iš tikro belieka pasikliauti būsima patirtimi – balsuoti teigiamai, neigiamai arba visai susilaikyti ir tik pasibaigus rinkimams savo sąžinėje pasmerkti arba pagirti save už buvusi balsavimą.

Tačiau turėjau puikią galimybę įsitikinti tuo, kad į komisijų sudėtis ir net į vadovaujančius jų postus pakliūna tikrai, švelniai tariant, ne visai objektyvūs bei rinkimų darbe sunkiai susigaudantys piliečiai.

Trumpiau tariant, visas rinkimų organizavimas tampa tarsi loterija, o jei taip atsitinka net su apygardos komisijos nariais, tai ar eilinis rinkėjas gali tikėtis bent minimalios naudos iš savo dalyvavimo rinkimuose? Vargu…

Todėl manyčiau – būtina, kad visi kandidatuojantys į apylinkių vadovaujančius postus iš anksto pateiktų kiekvienam komisijos nariui savo charakteristikas iš darboviečių, mokslo įstaigų, o nedirbantys, bent jau iš kažkurių visuomeninių organizacijų (suprantama – ne iš deleguojančiųjų partijų) ar net gyvenamosios vietos seniūnijų, jei jau nėra kitokios išeities. Neapibrėžtos asmenybės neturėtų tapti ne tik apylinkių pirmininkais, bet ir turėtų būti svarstytinas jų bet koks dalyvavimas rinkiminėje veikloje.

Metų pradžioje vykusių rinkimų į vietines tarybas praktika parodė, kad iš tikro rinkimams mūsų šalyje rengiamasi tikrai nepakankamai. Nors iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų pakankamai dažnai girdime padūsavimų, kad rinkimai stipriai nualina šalies biudžetą, akivaizdu, kad didelė dalis lėšų nukreipiama ne ten kur reikėtų. Darbas rinkiminėse komisijose yra tikrai specifinis. Jau vien todėl, kad jo nelabai išeitų pavadinti nei pirmaeiliu, nei antraeiliu – juk žmonės čia suburiami labai trumpam, po ko jie vėl išsiskirsto savais keliais.

Tačiau pagal svarbą, šį darbą reikėtų vertinti vienoje gretoje su operatyvinių tarnybų pareigybėmis. Nes nuo šių rezultatų priklauso visos šalies ateitis. Bent jau ketvertui metų, o neretai ir gerokai ilgėlesniam laikui.

Nežinau ar pakankamai įtemptai dirba šalies Vyriausioji rinkimų komisija laikotarpyje tarp rinkimų, tačiau ji, kartu su Vyriausybe, rinkimams turėtų ruoštis nuolatos. Ir kaip ir į kiekvieną darbą, į rinkiminių komisijų narius žmonės turi būti paruošiami ne paskubomis, ne vien partijų iniciatyva, o suteikiant jiems geras teorines žinias ir, po to, įvertinant jų įsisavinimą.

Taip, kalbu apie mokymo kursus, kuriuos pabaigęs žmogus gautų teisę dirbti apylinkių, ar apygardų komisijos nariu ir būti renkamas jų sekretoriumi, pirmininku ar jo pavaduotoju. Asmenys, atliekantys šias pareigas turi gerai žinoti savo teises ir pareigas, ne iš nuogirdų žinoti įstatymus, bent jau toje dalyje, kurie tiesiogiai surišti su rinkimais.

Gi paskutiniųjų rinkimų metu teko stebėti nemažai šio darbo broko, netgi tokio, kada apylinkių komisijų pirmininkai ne iš blogos valios sunkiai susigaudė net maišų su balsavimo biuleteniais plombavimo, jų pristatymo į apygardas, salių paruošimo ir panašiuose klausimuose. Skeptikai gali mestelėti, kad nuo to niekas nepasikeistų, tačiau iš esmės žvelgiant į šio darbo subtilybes tampa neabejotinai aišku, kad tai itin svarbus darbo frontas, todėl Valstybė turi jam skirti deramą dėmesį.

Esame Europos sudėtinė dalis, tad nebegalime elgtis kaip vis dar demokratijos pradžiamoksliai.

Leave a comment »

Romualdas Matelis: Gal sugrįšime į Laisvės alėją?


Prieš dvi dienas laikraštis “15min.lt“ paskelbė viltį teikiančią žinią – rytoj Kauno m. taryboje bus svarstoma nemokamo laiko prailginimo klausimas. http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/ka…
Jei šiandiena mokėti nebereikia tik nuo 18:00 val., tai labai galima tikėtis, kad ateityje šis reketas bus sumažintas iki 17:00 h. Vis tik ši tarybos nario J.Koryznos iniciatyva labai dar gležna, todėl pamaniau, kad ją būtina paremti. Tam pritarė ir Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo kai kurie nariai su pirmininke Rūta Zabieliene priešakyje. Laikas spaudė, todėl kad ir kiek skubotai, paruošiau kreipimasi į visus tarybos narius asmeniškai, kolegė Dalia jį paredagavo ir… šiandiena jau 16:40 h. raštas buvo įteiktas Kauno savivaldybės priimamajame. Žemiau perspausdinu tekstą, tikiuosi, kad didžioji dauguma skaitančiųjų pritars mano pateiktoms mintims. Ir manau, kad tai tik prabudimo I etapas. Laikas mums, kauniečiams, plačiau imti domėtis ar tikrai miestas turi naudos iš surinkų lėšų.

==================================================-
Asociacija
KAUNO JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS
http://www.judejimas.eu

PAREIŠKIMAS
DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ NAUDOJIMĄSI VIETOMIS AUTOMOBILIAMS STATYTI
2011-02-17

Š.m. vasario 18 d. miesto tarybos posėdyje tarybos nario Jono KORYZNOS iniciatyva bus svarstomas klausimas ir balsuojama dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų pakeitimo. Tai gera iniciatyva, kuri atitinka daugumos kauniečių lūkesčius. Tikimės, kad besibaigiančios kadencijos tarybos nariai šiuo klausimu priims protingą sprendimą, taip miesto istoriniame metraštyje įamžindami save kaip sugebėjusius padaryti lūžį nesuvokiamame, kelias kadencijas besitęsiančiame Kauno Centrą alinančiame procese.
Jau apie dešimtmetį Kaune vykdomas automobilių stovėjimo miesto centre apmokestinimas, kurio pagrindiniu motyvu buvo nuostata, jog taip bus pasiekta parkavimo tvarka – į miesto centrą suvažiuos tik tie, kam tai yra būtina, už surinktas lėšas bus įrengtos patogios stovėjimo vietos, bus normalizuoti transporto srautai centrinėse miesto gatvėse. Tačiau visa tai nepasiteisino ir su laiku įgavo visai kitą – pasipelnymo atspalvį.
Konstatuotina, kad per šį laikotarpį nebuvo atlikta jokių apmokamų stovėjimo vietų pagerinimų – daugelyje gatvių likę nepatogiai aukšti šaligatvių bordiūrai (kas gadina žemesnius automobilius), žiemos metu, net pinigų surinkimas netapo stimulu valyti sniego sankaupas parkavimo vietose arba sniegas paprasčiausiai verčiamas į važiuojamąją dalį, kas apsunkina ir taip žiemos sąlygomis sudėtingą transporto judėjimą. Neproporcingai pragyvenimo lygiui nustatytas aukštas rinkliavos dydis smarkiai padidino atskirtį tarp įvairių visuomenės sluoksnių – buvimas miesto centre tapo tik turčių privilegija, atskiriant nuo miesto Centro pagrindinę kauniečių masę. Neįvertinama ir ta aplinkybė, kad miesto centre dirbantys asmenys gyvena iš tokių pačių atlyginimų kaip ir nuošalesnėse vietose, todėl atvykusių į darbo vietą automobilių apmokestinimas yra savotiška diskriminacijos forma ir tik laiko klausimas kada ši problema bus iškelta į aukštesnį lygmenį ir ji vis tiek privalės būti išspręsta.
Vyresnio amžiaus kauniečiai puikiai žino, kad automobilių stovėjimo miesto centre apmokestinimas sutapo su paties centro ir jo vizitinės kortelės – Laisvės alėjos merdėjimo pradžia. Lengva ranka apkaltintas Karaliaus Mindaugo prospekte atsiradęs „Akropolis“, nors objektyviai vertinant miesto centras geso jau iki jo atsiradimo. Manome, kad pagrindine to priežastimi buvo automobilių parkavimo apmokestinimas. Reikėtų pastebėti, kad ši iniciatyva importuota iš aukšto pragyvenimo lygio Vakarų Europos šalių, neatsižvelgiant į vietinių gyventojų mokėjimo galią.
Diskriminacinės priemonės pasireiškia ir kitu požiūriu: prieš porą metų, laikraščio „15 min“ korespondentų pastebėta, kad prie Policijos akademijos darbuotojai ir besimokantieji nemoka už parkavimą, o kaip sutartinį ženklą ant galinio lango palieka policininko kepurę, kas buvo tapę nerašyta taisykle mokesčių surinkėjams nematyti nesumokėjusio automobilio savininko pražangos. Šią „klaidą“ pripažinęs „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vadovas A.Puidokas netrukus tylomis išsprendė šį rebusą prie šios akademijos atsirado kelio ženklas „Rezervuota“. Tai klasikinis pavyzdys, kaip taikomi dvigubi standartai.
Palaikome besibaigiančios kadencijos tarybos nario J. Koryznos, iniciatyvą apmokestinamą automobilių stovėjimo laiką sutrumpinti iki 17 val. Džiaugiamės, kad J.Koryzna pateikė bent dalinį pakeitimų projektą ir kviečiame visus tarybos narius palaikyti šį siūlymą. Manome, kad prie šio projekto būtina prijungti dar vieną mūsų siūlymą, kuriam apsvarstyti nebūtina išankstinio pasiruošimo. Pagal dabar galiojančią tvarką, vairuotojai gali vėluoti iki 15 minučių prasitęsti savo automobilio stovėjimo laiką. Tai – mažai logikos turintis sprendimas. Akivaizdu, kad vėluoti prasitęsti apmokėjimą daugeliu atvejų nėra neišvengiama būtinybė. Kur kas problematiškiau yra pradinis mokėjimas – į kažkurią miesto Centre esančią instanciją, pvz. miesto savivaldybę, atvykęs pilietis iš anksto negali žinoti ar ras reikiamą pareigūną, negali nuspėti ar bus priimtas atvykimo metu. Todėl susimokėjęs, sakykime už valandą laiko tris litus, juos paprasčiausiai praranda. Tai yra nesąžininga mokesčių surinkimo požiūriu – žmogus moka už tai, kuo nepasinaudoja. Manome, kad 15 minučių „magaryčias“ reikėtų iš parkavimo laiko pabaigos perkeli į parkavimo laiko pradžią, tai yra bet kuriam piliečiui, pasistačiusiam miesto centrinėje dalyje automobilį, nustatyti apmokestinamą laiką tik nuo šešioliktos stovėjimo minutės. Vieša paslaptis, kad automobilių stovėjimo nustatyto rėžimo pagrindiniu įrodymu yra fotonuotraukos. Taigi, šiuo atveju galima būtų aparatu užfiksuoti pastatytų automobilių laiką ir jei žmogus per tą laiką neįmoka reikiamos sumos, jam išrašyti baudos kvitą. Toks nutarimo formulavimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir neabejotinai pakeltų miesto tarybos autoritetą visuomenės akyse.
Teikiame pirmąjį šio rašto egzempliorių Kauno miesto tarybos pirmininkui, o kopijas – kiekvienam Kauno tarybos nariui. Tikimės Jūsų palankaus sprendimo atstatant automobilių parkavimo miesto centre apmokestinimo deformacijas.

Pasirašo KJDJ pirmininkė Rūta ZABIELIENĖ
[24]

Leave a comment »

R.Matelis: Rimo Ručio savivalė piktina ne tik mane


Seimo nario Rimo Ručio savivalė “koordinuojant“ Kauno “Tvarkos ir teisingumo“ skyrius, nepatiko ne tik man. Tik daugelis tyli, nes… mano, kad matant blogį geriau nesigadinti nervų. Gal kai kas dar ir bijo – gi esame jau ne mažiau kaip okupacijos metais įbauginta tauta. Jei ant tavęs “užsisės“ galingieji, nepadės nei teismai. Nes net ir jų sprendimų, jei ir pavyktų sulaukti palankaus, pasirodo, galima nevykdyti. Tai akivaizdžiai parodė mano nuosavybės atstatymo laimėta byla Klaipėdoje – Vyriausiojo administracinio teismo 2010 kovo mėn. patvirtintas sprendimas ne tik, kad iki šiol neįvykdytas, bet “teisiškai“ vilkinamas…
O grįžtant prie TT partijos Kauno skyriaus veiklos… Man buvo žinoma, kad Kalniečių skyriaus kai kurie nariai dar anksčiau už mane rašė skundą tuo pačiu klausimu partijos pirmininkui. Tai man buvo sakęs ir pats jo autorius Jonas Aleksandravičius. Tik aš nebuvau laiško turinio matęs savo akimis. Vakar gi, “Karštame Komentare“, komentarų skiltyje atsirado Antano įrašas, kuriame perspausdintas J.Aleksandravičiaus taip pat be atsako skundas [cituoju]
Antanas rašo:
2011-02-13 – 22:30

Visiškai palaikau Romą Matelį. Kad iš partijos Kaune padarytas UAB-as, niekam ne paslaptis. Mūsų Kalniečių ataskaitiniame partijos susirinkime lapkričio mėnesį iškėliau klausimą: KAS VADOVAUJA KAUNUI? KODĖL NESILAIKOMA PARTIJOS ĮSTATŲ, FORMUOJANT KAUNO KORDINACINĘ TARYBĄ?
Partijos pirmininko pavaduotojas Mazuronis tylėjo. Jonas Aleksandravičius dar anksčiau už Matelį kreipėsi į partijos pirmininką R. Paksą.
Štai jo laiškas.

Kauno Kalniečių skyriaus narys
Jonas Aleksandravičius

Kaunas

Prašymas
2010.11.29

Gerbiamas Pirmininke, kadangi iki savivaldybių rinkimų liko nedaug laiko, mano supratimu, Kauno mieste yra sąmoningai žlugdomi rinkimai.
Likus nepilnai trims mėnesiams iki savivaldos rinkimų, nėra įgyvendinta įstatų 4.14 str. Tai yra, nėra suformuotas pagrindinis organas – Kauno miesto koordinacinė taryba. Dabar esantis koordinacinės tarybos pirmininkas nėra rinktas, neaišku, kiek yra narių koordinacinėje taryboje. Kas tvirtins kandidatų į Kauno miesto savivaldybę eilę? Tariamas, dabar esantis pirmininkas? Abejoju, kad tai yra teisiškai teisingai. Mes niekaip negalėsime įgyvendinti įstatų 4.6.6.str. Jei sąrašą tvirtins ši,tariama, dabar esanti, taryba ar jos pirmininkas, tai mano supratimu tokį sąrašą galima lengviausiai užginčyti tiek partijoje, tiek teisinėse insttitucijose. Toks kandidatų sąrašas bus negaliojantis. Kas neš atsakomybę už mūsų partijos savivaldos rinkimų sužlugdymą? Aš galvočiau, kad šį klausimą reikia spręsti skubos tvarka, tai yra suformuoti koordinacinę tarybą, išrinkti pirmininką, jį patvirtinti ir sudaryti sąrašą kandidatų į savivaldybę.
Mano supratimu, jei mes deklaruojame tvarką ir teisingumą, tai tą pradėkime nuo savęs, bet nepaveskime tą darbą atlikti neteisėtai pastatytam vienam žmogui, sujaukti partijos tikslus ir uždavinius.

Pagarbiai,
Jonas Aleksandravičius

Praėjo du su pusę mėnesio, pirmininkas R. Paksas taip nieko neatsakė.

Vakar vakare, perskaitęs šį Antano komentarą, paskambinau J.Aleksandravičiui paklausti ar tai autentiškas tekstas ir gavau jo patvirtinimą, kad taip.

====================================================
0 čia susišaukiančios Seimo nario Sauliaus Stomos mintys

Comments (1) »

R.Matelis: Stabdau savo narystę Tvarkos ir teisingumo partijoje


Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS
Pirmininkui Rolandui PAKSUI

Gedimino pr.10/ Totorių g.1, Vilnius, 01103

Kopija: TTP Kauno Centro skyriaus
Pirmininkei Kristinai SUDŽIENEI

Romualdo MATELIO,
TTP Kauno Centro skyriaus
Pirmininkės pavaduotojo,

TTP nario nuo 2002 m. kovo 9 d.

Viešas pareiškimas, 2011 m. vasario 11 d.

2011 metų rinkimai į vietines tarybas Kauno mieste yra akivaizdus ir viešas pavyzdys, parodantis be uždangos, kad Tvarkos ir teisingumo partija Kaune galutinai išsižadėjo savo pavadinime deklaruojamų vertybių, visų pirma – teisingumo. Būdamas Kauno skyriaus nariu nuo pat partijos įsikūrimo, negaliu to nepastebėti ir, tuo labiau, su tuo taikstytis.

Kauno miesto koordinatoriumi jau antrą kartą tapęs Rimas Antanas Ručys pavertė visus Kauno skyrius tarsi savo privačia įmone arba UAB‘u. Akivaizdžiausias to įrodymas yra rinkimų į Kauno m. taryba sąrašo sudarymas: sąraše pirmu numeriu įrašyta jo žmona A.Ručienė. Kiek man teko kalbėtis su partijos senbuviais – nei vienas iš jų iki pat rinkimų maratono pradžios net nežinojo, kad ji yra mūsų partijos narė. Nesiimsiu šiame pareiškime analizuoti tolimesnio partijos dešimtuko, kuriame taip pat maždaug pusė žmonių, kurie jei šiandien ir partijos nariai, tai įstojo tik pastaruoju metu, tačiau akivaizdu, kad koordinatorius nusprendė, jog mums artimesnis rinkėjas, kuris balsuos už didelį kapitalą, o ne už teisingumą ir tvarką Kauno mieste. Tik stebina tai, kad sąraše atrodo yra ne tik ne partijos narių, bet net galimai kitų partijų atstovų. Tuo tarpu daugelis senbuvių, kurie nuo pat partijos Tvarka ir teisingumas įsikūrimo, R.Ručio valia nustumti į sąrašo galą. To – vieša paslaptis – reikėjo tik vienu tikslu – sudaryti visuomenei įspūdį, kad Kauno skyrius didelis ir galingas.

Man suteikta 51 vieta šiame sąraše yra tik dalis viešos koordinatoriaus ironijos, su kuria nesu numatęs taikstytis. Nes Kauno skyriuje, o, atrodo ir kituose seniai užmirštas normalus demokratinis procesas – vidinis narių reitingavimas, kas yra buvęs anksčiau ir vyksta šiandiena normaliai demokratijos principus išpažįstančiose partijose. Jei toks būtų vykęs, aš neabejoju, kad jau vien todėl, jog per visą 9 metų istoriją buvau ir skyriaus pirmininku, ir partijos Kontrolės, vėliau Drausmės komisijų nariu, apie 8 metus neatlygintinai moderavau partijos internetinį forumą ir visą laiką aktyviai propagavau TT idėjas, mano vieta sąraše būtų ženkliai aukštesnė. Kita vertus, būdamas realistu ir žinodamas kauniečių daugumos nuostatas mūsų partijos atžvilgiu, aš netvirtinu, kad ši sąrašo vieta man užkirta kelią tapti miesto tarybos nariu. Ne. Pagaliau į šią pareigybę niekada ir nežiūrėjau, kaip į kažkokį asmeninį postą, nes tai sunkus darbo baras ir į jį turi patekti tie, kuriais pasitiki rinkėjai. Esminiu momentu čia yra tai, kad iki šiol atviru žvilgsniu aš galėjau žvelgti savo draugams ir pažįstamiems į akis ir tvirtinti pagal sąžinę, kad pas mus tie žmonės, kurie vedini ne asmeninių interesų. Dabar, susiklosčius tokiai situacijai, aš turėsiu raudonuoti prieš juos visus. Nes bet kuris man teisingai galės sakyti – „va koks teisingumas pas jus“.

Asmeniškai visada tikėjęs Jumis ir Jumyse matęs sąžiningumo simbolį, šiandiena turiu pripažinti, kad ir šis mano tikėjimas smarkiai susvyravęs. 2010 m. gruodžio 22 d. Vilniuje, partijos būstinėje vykusiame Valdybos posėdyje aš trumpai informavau apie besiklostančią nenormalią situaciją sudarant sąrašus Kaune ir įteikiau Jums raštišką pareiškimą. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 1,5 mėnesio, tačiau Jūs nesiteikėte į jį atsakyti. Ką gi, gal gi tikrai neturite laiko…

Man labai gaila savo partijai suaukotų beveik dešimties metų laiko. Ir net ne laiko, o to darbo ir vilčių, kurias sudėjau per tuos metus. Tuo labiau vykdydamas savo, – R.Ručio reikalavimu duotą įsipareigojimą kandidatuoti į tarybą, šiuo pareiškimu aš neišstoju iš partijos.

Vadovaudamasis Tvarkos ir teisingumo partijos įstatų 3.3.7. punktu aš viešai pareiškiu, kad sustabdau savo narystę partijoje neterminuotam laikui ir jei padėtis partijoje pagerės, aš į ją galimai sugrįšiu. Tačiau tuo pačiu pareiškiu, kad būdams giliai įsitikinęs, kad sudarytas kandidatų sąrašas į Kauno miesto tarybą yra neteisingas ir neskaidrus, aš asmeniškai neagituosiu žmones balsuoti už šia tvarka sudarytą sąrašą, o jį pateiksiu kita tvarka, pagal savo sąžinę.

_ _ _ _ Romualdas Matelis

Comments (13) »

R.Matelis: Rinkimai ir… klaidos juose. Manote nekaltos?


Rinkimuose į Kauno miesto tarybą kandidatuoju pirmą kartą. Šiuo kartu neanalizuosiu priežasčių kodėl man, partijos veteranui, nariui nuo pat jos įsikūrimo, suteikta tik “garbinga“ 51 pirma vieta. http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas63956/Kandidato63956Anketa.html Apie tai sekantį kartą, kai tik rasiu laiko. O dabar apie asmeninius duomenis, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją [VRK], per savo partijos rinkimų štabą pateikia bet kuris kandidatuojantis asmuo.

Tvarka čia pakankamai paprasta. Kiekvienas kandidatas savarankiškai užpildo krūvą gautų anketų ir jas perduoda savo partijos rinkimų štabui. Anketų duomenų tikrumas paprastai tikrinamas gana paviršutiniškai, todėl netrukus VRK ima skelbti sensacijas – tas ar anas pretendentas išbraukiamas iš sąrašo, nes pateikė neteisingus duomenis – nuslėpė jį kompromituojančius duomenis. O to rezultate negausios partijos, nei trupučio neviršijusios privalomo minimumo kandidatų, gali ir visai netekti galimybės balotiruotis kažkurioje apygardoje [mieste ar rajone]. Bet tvarka tokia ir taškas – anketas pirminiame etape pildo patys pretendentai. Aš – taip pat.
Nežinau, gal kažkas savo anketas pildo ir ranka, tačiau aš to nedaręs jau bene 10 metų. Taigi, ir šį kartą visas reikiamas anketas užpildžiau wordiniame formate ir jas persiunčiau į Tvarkos ir teisingumo partijos būstinę Kaune. Čia jos kažkokiais metodais apdorojamos, apibendrinamos ir persiunčiamos į VRK, o ši, galutiniame rezultate jas atspausdina savo tinklapyje idant rinkėjai galėtų išsamiai susipažinti su kandidatų duomenimis ir to pasekoje apsispręsti už ką balsuoti. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta ir suprantama. Klaidos, jei tokios atsirastų, galėtų būti tik paties pretendento padarytos. Bet neskubėkime.
Niekada gyvenime nebuvau teistas ir tai pažymėjau savo anketoje. Anketą užpildžiau kompiuteriu ir ją išsiunčiau į partijos rinkimų štabą. Deja, visai atsitiktinai peržiūrinėjant mano anketą, kai kas iš mano artimų žmonių rado… kad aš turiu galiojantį teistumą!!! Klaida? Na pavadinkime ją taip, tačiau klaidos gali būti tik sąmoningos ir nesąmoningos. Sprendžiant iš to, kad
žodis “Neturiu“ savaime keliaudamas elektroniniu paštu niekaip negalėjo “pamesti“ dalį savęs, t.y. pirmųjų dviejų raidžių “NE“, man peršasi išvada, kad visa tai padaryta kažkieno sąmoningai… Tad tokioje tvarkoje gyvename kol kas…

Prieš 20 minučių telefonu kalbėjausi su ponu Zenonu Vaigausku, VRK vadovu. Jis patikino, kad ši situacija jau tiriama kompiuteristų ir netrukus bus pataisyta. Beje, analogišką įrašą jis jau buvo padaręs vakar vakare savo anketoje Facebook’e, netrukus po to, kai apie šią situaciją parašiau. Bet laikas bėga, o aš vis dar teistas. Ką gi, per tą laiką bent jau teoriškai aš gal netenku naujo balso. Įdomu bus pamatyti galutinį rezultatą…

Leave a comment »

R.Matelis: O tie kiaušiniai kaip guminiai…


Gal kažkam pasirodys tik nepavykęs jumoras – guminiai kiaušiniai, bet kai kalbi apie tikrą faktą, tokia alegorija pati taikliausia. Nes savo išorinėmis savybėmis jie labai panašūs į guminius. Tiesa, ne visas kiaušinis, o tik jo trynys…

Jei gerbiamas skaitytojas pagalvojo apie virto kiaušinio trynį, tai gal irgi nenustebins jo, bet kalba bus apie ką tik padėtą kiaušinį. Ir ne vieną… Ir ne vienos vištos… Taigi –

Prieš porą savaičių giminių kaime laikomos vištos pradėtos lesinti “Kretingos grūdų“ kombinuotais pašarais. Lesalas kaip lesalas, iš pažiūros nieko naujo, tik neilgai trukus pradėjo dėti kiaušinius su gniuždymui ir plakimui atspariais tryniais. Tiesa, viso to savo akimis dar nebuvau matęs, tačiau išklausęs platesnę informaciją, vis tik susidomėjau. Užbėgant įvykiams už akių, turiu eilinį kartą prisipažinti, kad esu skeptikas kovotojų prieš GMO atžvilgiu. Na neįžiūriu aš jokių problemų laboratoriniame gyvybės formų kryžminime, laikau, kad visa tai yra tos pačios gamtos produktai ir, juokais sakant, čia turėtų galioti tos pačios, kaip ir aritmetikoje, taisyklės – dėmenis sukeitus vietomis, suma nepasikeičia. Panašiai žiūriu ir į genetinius eksperimentus, nors daugelis jų paniškai bijo. Žinoma, jei genų modifikacija užsiimtų kokie neišmanėliai, galima būtų ir suabejoti gausimais rezultatais.Tačiau kai žinome, kad tie, kas visa tai daro, o ir vienas kitą kontroliuoja, aš kažkodėl linkęs pasitikėti tokiais mokslininkais. Nes jie tikri, jie daro didelius stebūklus.

Žinau, kad su šia nuostata nesutinka daugiau nei pusė pašnekovų, nes daugelis įbauginti “autoritetingų“ balsų. Gi man, įdėmiai stebint skeptikų ir entuziastų rietenas, jos labiau primena nesąžiningą konkurencinę kovą, nei fantastinius išvedžiojimus apie tokiu būdu atsirasiančius vampyrus. Na, bet tiek to tas GMO, kurias lydi plati nuomonių gausa – gal tuo ir gražus mūsų gyvenimas, kad tokiais momentais daugelis oponentų ima intensyviai mąstyti, kai kitais atvejais būna labiau linkę pasyviai bendrauti keičiantis internetinėmis šypsenėlėmis.

Vis tik negirdėta naujiena apie šviežius kiaušinius, kurių tryniai primena virto kiaušinio trynį, smarkiai suglumino ir mane. Nes neteko girdėti, kad kietatrynius kiaušinius dėtų ne tik kokie nors paukščiai, bet ir ropliai, kurių daugelis, kaip žinia, dauginasi taip pat šia forma. Neslėpsiu, šiuo atveju keletą kartų ir mano nugara nubėgo pagaugai – o kas žino, gal ir aš ne pakankamai įvertinau GMO ir kitus gyvosios gamtos bandymus ir va, jau priartėjo pasaulio pabaiga. Gal… Nors… Gal… Nors…

O plačiau apie visą istoriją jau paskelbė “Ūkininko patarėjas“, “Lietuvos rytas“ ir dar keletas saitų internete. Istorija dar tik įgauna pagreitį, tačiau jau ir pati pradžia labai įdomi. Ir vėlgi – kelianti ir tam tikrų dvejonių pareigūnų objektyvumu. Bet abejones dar pasiliksiu sau, o rezonanso keletą niuansų keliais sakiniais brūkštelėsiu. Kai mano pasiūlymu “Ūkininko patarėjo“ reporteriams ir vadovybei pasidomėti mano į redakciją atneštais kiaušiniais jau sekančią savaitę į Jurbarko rajoną išvyko korespondentai, pas vištų savininkę beveik tuo pačiu metu atvyko ir valstybinės tarnybos darbuotojai. Na čia dar jokios nuostabos nekeliantis faktas – gal sutapimas, gal tarpusavio informacijos poveikis. Kur kas įdomiau, kad sulaukiau keleto skambučių iš seniai nebegirdėtų senų laikų draugų ir pažįstamų, kurie jau iš kažkur sužinojo šią sensaciją. Kiaušinius tirti ėmėsi keletas tarpusavyje mažai susijusių laboratorijų, o prie jų prisijungė ir privatūs asmenys. Kai kas apgailestavo, kad vištos gyveno be gaidžio, nes jie būtų mielai užsiėmę eksperimentiniu viščiukų perinimu, tikslu sužinoti ar ir naujoji karta dėtų tokius pat keistus kiaušinius. Gal net esant bet kokiam lesalui.

Kuo toliau, tuo įdomiau… Prieš trejetą dienų šeimininkei paskambino nežinomas ponas, kuris pasisakė tarsi skaitęs mano straipsnį, nors aš jo tada dar nei nebuvau parašęs. Iki tol tebuvo mano įrašas Jungtinio demokratinio judėjimo uždaroje bendravimo grupėje. Tiek to, informaciją žmonės gal įvairiai įvardina, kas pranešimu, o kas jau ir straipsniu. Man šioje vietoje įdomiausia, kad tas nežinomasis, kuris prisistatė mokslininko atstovu, atvyko ir nupirko dvi gyvas vištas, kurias, kaip jis sakė, ištirs genetiškai. Jam aktualu kokių genų pakitimų atras jų organizme. Va čia iš tikro, ko gero, pati įdomiausia vieta: įdomu ir kokius bandymo rezultatus gaus mokslo atstovai [vėliau paaiškėjo, jog tai kažkokio Genų inžinerijos instituto iš Vilniaus specialistas] ir ar įtakingi asmenys nepradės jiems daryti “gesinančios“ įtakos.

Kodėl taip manau? Tai sąlygoja dvi priežastys. Pirmoji – mano liūdna patirtis su Maximoje pirktu vandeniu, įpiltu vietoje brangių “Aloe Prima Vera“ sulčių. Žr. http://blog.delfi.lt/romualdas_matelis/7838/ Tada, pateikus šio skystimo mėginį Kauno Maisto ir veterinarijos tarnybai, jų darbuotojai net porą savaičių visaip vengė pradėti tyrimą, siūlė man atgauti pinigus ir tuom viską baigti, tačiau man nesutikus, pagaliau buvo atsiųstas oficialus atsakymas, kad viskas ištirta, sultys geros kokybės. Nors net nemąstančiam žmogui turėtų būti aišku, kad alavijo sultys turi būti žalsvos spalvos, o ne bespalvės. Kad bet kokios sultys turi kvapą ir skonį. Pasinaudota kraštutine priemone – eilinis žmogus mūsų teisinėje valstybėje neturi jokių galių patikrinti tai, ką jam atrašo valdininkas. Ypač tada, kai tas valdininkas ne vienas, kai visas atsakymo turinys iš anksto suderinamas su visais tyrimuose dalyvaujančiuose asmenimis. Net STT Kauno skyriaus vadovo pavaduotojas, pusvalandį su juo pabendravus, atsisakė pradėti tyrimą dėl galimai korumpuoto rezultato. Antra – žinia apie atvykusį mokslininko atstovą ir vėl gi neaiškiomis aplinkybėmis pateko pas Jurbarko maisto kokybės kontrolierius ir jie, atvykę į kaimą pakartotinai, bandė išgauti kas tas mokslininkas nupirkęs vištas. Gerbiamieji, na gi reikia būti labai naiviam, kad patikėti, jog visa tai vien žmogiškasis smalsumas. Darykite savo darbą – tirkite pasiimtus kiaušinius ir “kombikormą“, o ne ieškokite kontaktų su kitais, kitos srities specialistais. Jie, tikėkime, ištirs vištos mėsą. Ir visas įdomumas bus tik tada, kai matysime jūsų ir nuo jūsų nepriklausomų mokslininkų atsakymus į šią mįslę.

Leave a comment »