Knygos troleibuse? O gal piniginę ant suoliuko?

Absurdo spektakliai, kuriuos kartais sukuria man nesuprantami žmonės, laimei kartojasi ne taip jau dažnai.

Vandalai išplėšė visas skaitymui troleibuse prikabintas knygas

Nežinau kaip, gavę tokią informaciją, jaučiasi daugelis, bet aš tai labai kvailai. Ir jei abejoju ar iniciatorius reikėtų priskirti ateivių kategorijai, tai finišo – viešai išdėliojamų materialinių vertybių dingimo ar sunaikinimo komentatorius kitaip nepavadinčiau. Jie tikrai ATEIVIAI. Ne mūsų planetos žmonės. Nes stebisi tuo, ką kiekvienas turėtų suvokti kaip neišvengiamą reiškinį.

Prisimenu, gal prieš 20 metų, “Lietuvos telekomas” Kauno mieste, telefonų automatų būdelėse sukabino telefonų knygas. Mintis ta atklydusi buvo, ko gero, ne iš dangaus. Tada plačiai kalbėta, kad mums nematytuose Vakaruose [tada dar mažai kas buvo peržengęs geležines užtvaras] visur miestų telefonų būdelėse kabo knygos. Žmonių patogumui. Ir, kad ten niekas jų nedrasko, jos naudojamos tol, kol susidėvi. Įdomu kaip dabar… tai jau seniai pamiršta istorija. Tačiau Kaune jos buvo nuolat išplėšomos. Ir nors Telekomas demonstravo pakankamai didelę kantrybę, atveždamas vis naujas knygas, žulikėliai laimėjo – su laiku tos knygos prapuolė galutinai.

Nėra ką nei komentuoti senos Zuoko “idėjos” su oranžiniais dviračiais: tai akivaizdžiai buvo taip vadinamas piaras, aišku, darytas ne už jo asmeninius pinigus. Tebūnie, kažkokie naivuoliai susižavėjo jo tokia elgsena ir per rinkimus atidavė jam savo balsus. Ko gero ir dabar, troleibusų knygų aprašytu atveju kažkas siekia kažkokių tikslų. Galima spėlioti – gal tai knygininkų naivi mintis, kad pradėtą skaityti knygą žmogus netrukus lėks nusipirkti, kad užbaigti tai, ką pradėjo troleibuse. Gal tai paskatino ir blogesnės mintys, pavyzdžiui troleibuse pakabinti 10-15 knygų, o nurašyti jų visą šimtą, kitas realizuojant per platintojus. Tiek to, šiame fronte nieko labai gudraus nesugalvosi. Bet va tie aikčiotojai komentatoriai mane pribaigia galutinai. Aš dar suprantu, kai žmogus aikčioja viešose vietose: “na kaip čia taip galima, ir iš kur tokių vandalų atsiranda, …” Taip nekurie asmenys nori prieš kitus parodyti kokie jie tyri, krištoliniai ir tai, kad jiems net nesuvokiama bet kokia piktadarystė.

Bet va, Delfi komentatoriai gi niekam nematomi. Kaip sakant čia savo reitingo aikčiojimais niekaip nepasikelsi. O aikčioja. Tai kas jie? Na tikrų tikriausi ateiviai. Į mūsų planetą atklydę per klaidą. Ir, akivaizdžiai, labai neseniai. Nes stebėtis kažkokios knygos dingimu, mūsų planetos gyventojui, turėtų paprasčiausiai nesigauti. Ypač tada, kai vos ne kiekviename spaudos internetiniame puslapyje apstu informacijos apie muštynes, įsilaužimus, nužudymus. Ar po viso to galima stebėtis knygiūkštės dingimu? Ir ar visame mūsų kasdienybės fone tos knygos turi bent kokią vertę? Mūsų miestų gatvės visu 100 procentų apdažytais namais, sulaužytais suoliukais, nulankstytomis stotelėmis ir išdaužytais pavilijonų langais. Žmonės nuskurdinti, todėl vis daugiau jų net pradeda rinkti plastikinius butelius, už kuriuos gauna po 3 centus. Valstybė, kaip vakar paskelbta Kauno dienoje, nebeteikia gydymo [vaistų] net vėžiu sergantiems: liepia palūkėti kelias savaites vaistų arba juos brangiai pirktis už savo pinigus. Ir niekam neįdomu, kad žmogus gal tik duonai tesukrapšto pinigėlį. Tai apie kokią moralę alkio ir skurdo fone dar galima galvoti? Ir kodėl reikia kuo nors stebėtis?

Gal parašysite man kas nors komentare?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: