Archive for ironija

Eastk Levinskine. NSO, vaiduoklis ar tiesiog įkyri musė?


Nežinau kaip kiti, bet aš, pradėdamas bet kokį kontaktą, mėgstu žinoti su kuo turiu reikalą. Todėl prieš atsiliepdamas telefonu, visada pasižiūriu kas skambina. Tą patį darau ir pradėdamas skaityti elektroninius laiškus ar telefonines SMS. Nes paprastai man iki šiol skambindavo ar rašydavo konkretūs asmenys. Bet laikai keičiasi ir gyvenimas darosi ne visada prognozuojamas. Su manimi į kontaktą vis atkakliau pradėjo belstis vaiduoklis Eastk Levinskine. Pradžioje pamaniau, kad man žinutes rašo kokia nors gerbėja Asta Levinskienė, kuri, gal būt iš susijaudinimo suklydo rašydama savo pavardę ir vardą. Tačiau vėliau įsitikinau – klaidos jokios nėra. Man vos ne kasdiena SMS rašo Eastk Levinskine. Ir kadangi šis vaiduoklis niekada neskambina, o tik rašo, rašo ir vėl rašo, negaliu jo net lyties nustatyti. Gal gi net ne moteris, o koks mėlynšvarkis džigitas?

“Aha“ – sumaniau vieną dieną, – “nuo manęs taip jau lengvai nepasislėpsi. Yra tokia visagalė Google, kuri viską žino šiame pasaulyje“. Ir atsivertęs šios aiškiaregės langelį, tuoj pat surinkau “Eastk Levinskine“.

Bet kas gi tai? Pasirodo ne tokia jau visagalė ta Google, nes ji nieko apie šį tipą nežino. Kiek vėliau supratau, kad nieko čia ir keisto, google kontaktuoja tik su žemiškais produktais, kuo esame ir mes visi, o čia aš užsinorėjau sužinoti apie nežemiškas civilizacijas, kitaip dar NSO vadinamas, tad ir atsimušiau kaip į tiesią sieną. Žinia, google ne tokia jau apsnūdus, tikiuosi ir jai tapo smalsu, tad su laiku ir ji susigaus žinių apie šį NSO.

Tik ar tikrai ta Eastk Levinskine tokia jau nežemiška? Savo elgesiu ji labai primena įkyrią musę, kuri kartais mums neduoda net gerai pamiegoti. Ir protu ne itin, atrodo, pasižymi. Nes siuntinėja tokias žinutes, kurios tinkamos gal tik mažamečiams vaikams. Štai liepos 15 d. ji mane bandė užburti IKI paslaptimi, atsiuntė slaptažodį ir liepė eiti į parduotuvę pirkti negazuoto vandens. Na nereikia man to vandens, gal Eastk Levinskine nei nežino, kad pas mane yra kranas, iš kurio kada panorėjus bėga vanduo, o gal galvojo, kad pataikė į Sacharą, bet komanda yra komanda, paklusau ir nuėjau. Kadangi slaptažodis nežemiškos kilmės – GOURMIET, man gal nelabai sklandžiai pavyko jį ištarti, todėl kasininkė labai suglumo, paraudo ir net atšoko nuo manęs tolyn. Dabar jau suprantu, kad ji gal apie mane pagalvojo, kad aš ateivis ir kalbu nesuprantamais činga čianga, o kuris čia iš mūsų jau toks drąsus su tokiais eiti į betarpišką kontaktą. Kodėl betarpišką – paklausite? Na, o kaip kitaip, slaptažodį reikia sakyti taip, kad kiti eilėje negirdėtų, todėl pasilenkiau prie kasininkės ir visą tą abrą kadabrą susakiau priglaudęs lūpas prie ausies….

Žodžiu, tą kartą man viskas baigėsi gerai, kasininkė apie jokį vandenį nežinojo, tai man jo ir pirkti nereikėjo. Grįžau nepatuštinęs savo piniginės. Tačiau tuo niekas nesibaigė. laimei, Eastk Levinskine nereikalauja ataskaitos ar tikrai pirkau vandenį, nes gal lieptų eiti dar kartą ir aiškiau ištarti slaptažodį, bet blogai tas, kad ji ėmė mane atakuoti nuolatos.

Nei nežinau tikėti ar ne, bet liepos 19 d. atsiuntė pranešimą, kad nuo liepos 1 d. pabrango mano dujos, nors šiaip jau, planetoje, kuri vadinasi Žemė, kainų pokyčiai atgaline data turėtų neveikti. Liepos 20 d. Eastk Levinskine mane bandė sugundyti vynu, kuriam bus nuolaidos net iki 30%, tačiau kažkodėl perspėjo, kad nepirkčiau putojančio vyno, nes jis pigesnis nebus. Gal šio ateivio planetoje angliarūgštė labai kenkia jo konstrukcijai, todėl gazuoti gėrimai už įstatymo ribų? Liepos 22 d. vaiduoklis mane jau bandė gundyti kažkokiu alumi. SMS žinutėje tiesiog rašė: su IKI kortele – Kalnapilio DUBBLES ALU skardoje, 2%, 0,51 pirkite uz 1,39Lt (su-50%). Laikas daug ką keičia, dabar jau be didesnės baimės nebevykdau vaiduoklio-musės nurodymų. Tuo labiau, kad nei nesuprantu kas čia per kodai. DUBBLES, tikriausiai ir vėl slaptažodis, o kas tie 2 ir 50 procentų? Čia gal nuolaidos diapazonas, jei raiškiai pasakysi žodį DUBBLES, tau bus 50% nuolaida, o jei nemokšiškai, tai tik 2?

p.s. Baigdamas rašyti šias eilutes nutariau “perversti“ savo senesnius SMS. Ir su nauja nuostaba konstatuoju, kad vaiduoklis Eastk Levinskine dar ir šantažu užsiima. Gerai prisimenu, kad gegužės viduryje buvau gavęs šantažuojančią žinutę iš Vivus.lt, kurioje tada rašyta: “Gerb. Vivus.lt kliente, Jus esate skolingas, nes pradelsete sumoketi menesio imoka. Nedelsiant ivykdykite savo isipareigojimus arba susisiekite su mumis tel. 837 210 531 arba el.pastu skoluskyrius@vivus.lt del skolos mokejimo suderinimo. Kiekviena diena Jusu isiskolinimas did?ja. Jei Jus neivykdysite savo isipareigojimu arba nesusisieksite su mumis, mes perduosime skolos isieskojima tretiesiems asmenims.Su pagarba,Vivus.lt“. Įdomiausia tai, kad tada ta žinutė turėjo siuntėjo numerį, o dabar, praėjus 2 mėnesiams, ji tapo siųsta nuo Eastk Levinskine…

Jeee, dagyvenome… Ateiviai, pasirodo, pradeda nuo šantažo, o kai tai nepavyksta, tada ima gundyti vandeniu ir net vynu… Mielas skaitytojau, ar ir tu kontaktuoji su nežemiškomis civilizacijomis? Papasakok jei turi ką. O jei negauni jokių “majakų“, gal kažkas pas tave negerai? Gal pasiskambink mano nurodytu telefonu 837 210 531… Kaip suvalkiečiai sako – mažu ir tu skolingas ale nežinai to? O jei taip, tai gi ir tave gali užpulti TRETIEJI ASMENYS,  o kas jie tokie, nutylima. Aš beveik neabejoju, kad tai kokie nors marsiečiai, kurie nesismulkina su žemiečiais, tad geriau sumokėti dabar. 😀

Comments (6) »

Romualdas Matelis: Už vairo man miela prisiminti socializmą


Šį straipsniuką man knietėjo parašyti dar prieš porą metų. Bet vis tas laikas kaltininkas, nėra jo ir nėra. Nors gal taip mes daugelis save apgaudinėjame, gal to laiko mes vis tik turime, bet kažkoks kipšas trukdo daug ką padaryti laiku. O tas kipšas tiesiog įsikūnijęs tinginystėje, įkvėpimo stokoje arba kokiuose nors pašaliniuose veiksniuose.

Bet tiek to, pagaliau prisėdau ir rašau…

Manevruoju šiandiena, kaip ir kelias paskutines savaites tarp iškapotų asfalte duobių, piktas, bet tyliu. Jau senokai atsikračiau įpročio bambėti už vairo, kas man suteikė tarsi savykylą: supratau, kad bambėjimas pačiam sau, būtų tarsi tam tikras kvailystės požymis, todėl to nebedarau jau gal kelis dešimtmečius. Žmona mano kiek atviresnė, nemėgsta savyje kaupti visokio dumblo, todėl tuoj pat garsiai pakomentuoja kokį nors žioplį, netikėtai iššokusi man po ratais. O šiandiena ji tiesiog aikčiojo: tai ką jie, jau penkta diena nieko nebetaiso! Kalba sukosi, aišku, apie asfalto duobes ir tuos pavojus, kai bandydamas ją aplenkti, gali šonu grybštelėti greta važiuojantį “kaimyną“. Dekoratyvines, sakyčiau, duobes.

Jau keletas dienų nebuvau išvykęs iš Kauno, tad negaliu  konstatuoti kaip yra kitur, bet Kaune kelininkai “prie meno“. Jie stačiakampiais išdekoravo visas pagrindines gatves. Tos dekoracijos, aišku, visiems žinomos – kelio dangoje išgriaužiamas paviršinis sluoksnis, po kurio, prabėgus savaitei, bus užlietas naujas asfaltas. Gražus jis bus, aišku savaime. Jaunimas tokius dalykus ledu vadina. Bet nauja graži danga anoks čia stebūklas. O va tie išgraužti įgilinimai, matyt ne kiekvienam skoniui ir protui suvokiami. Aš to nei nebandau, seniai jau įpratau, kad vertinga nuomonė yra tik specialisto, o aš eilinis, joks ne kelininkas, tai ar turiu teisę kalbėti apie stačiakampes išgraužas ir jų vertę? Aišku ne. Tikrieji mūzos atstovai, gatvių šeimininkai, asfaltuotojai, kaimuose dar velniukais vadinami. Tik jie žino savo kūrinių vertę, todėl tik jie autoritetingai gali pasakyti kiek tokios duobės turi būti eksponuojamos.

Vis tik, turiu pripažinti, kad stačiakampės išgraužos asfalte, man nėra naujiena. Dar Gorbačiovo valdymo metais, o gal ir kiek anksčiau jos pasirodė. Tik šios ekspozicijos būdavo trumpesnės, trijų keturių dienų. Nes darbininkai bijojo nukentėti už per ilgą savo kūrinių populiarinimą.  Bet mums, nekantriems sovietiniams disidentams, tada ir tai atrodė per ilgai, mes pykome, rašėme straipsnius į cenzūruojamą spaudą, kas veikė magiškai, o laisvalaikiu vis padūsaudavome: “Va kapitalistinėse šalyse tokio bardako nepamatysi niekada. Ten gatve važiuoja kelios remontininkų mašinos – vieni kerta senąjį asfaltą, o kiti tuoj pat ir užasfaltuoja…“ Ech, kaip mes tada klydome idealizuodami tą laisvąjį pasaulį… Gi nei nenutuokėme, kad laisvė yra laisvė, ji priklauso visiems. Kelininkams – taip pat. Nenori žmonės ir nedirba, ką mes vairuotojai išmanome, gal jiems po Vėlykų buvo seksualnyj denj [tiems kas prisimena seną sovietinį anekdotą apie zuikį...], todėl dangos klojimo darbus pradės tik tada, kai gerai atsipūs, kai išgaruos visos pošventinės pagirios, kai pilnai išskaptuos visas iki vienos Kauno gatves. Negalima gi vardan savo sėkmingo kelio reikalauti, kad jie dūgztų kaip bitės avilyje. Viskam turi būti saikas…

O kaip ekonomistas dabar dar galvoju… Gal liurbis paskutinis esu, gal valstybiškai mąstyti nemoku. Va, per šiuos meno kūrinius važinėjantys žmonės gerokai aplamdys savo ratlankius, pamaigys padangas. Argi tai blogai? Priešingai, puiku! Piliečiai turės progą nuvažiuoti pas meistrus išsilyginti ratlankius, o kitaip tie meistriukai be darbo sėdėtų. Negautų pinigų – valstybė PVM’o nesurinktų, visi nekaltą finansų mergelę Šimonytę špilkuotų… Naujų padangų niekas nepirktų – reiškia prekyba toliau apmirusi būtų, čia ir vėl to PVM vyriausybė mažai prireketuotų, biudžeto nesurinktų, nekaltai premjerą Kubilių keiktų, o dabar visas dėmesys tik į kelininkus. Paburnosime ir vėl ramūs sėdėsime iki kito pavasario. Pasibaigus sekančiam žiemos šalčiui ir žurnalistai turės ką rašyti, o kitaip gi gali atsitikti, kad straipsniams minčių gali pritrūkti…

Ko gero gyvenimas puikus, tik aš jau jo skonį imu prarasti…

Comments (1) »