Archive for teisingumas

Romualdas Matelis: “Lietuva. Valstybė ar Kunigaikštysčių asociacija?“


Paradoksas, bet kas yra Valstybė, daugeliui tik retorinis klausimas. Tai yra klausimas, tikslų atsakymą į kurį, ne tik mažai kas žino, bet ir mažai kas jo ieško. Šią sąvoką visi suprantame daugmaž vienodai, nors politikoje net labai skirtingai. Tačiau nelaužydami iečių dėl absoliučios tiesos, manau, turėtume sutarti, kad valstybė tai tam tikras teritorinis vienetas, turintis savo žmones, pinigus, kariuomenę ir, aišku, valdžią. Ir va, ta valdžia mumis visais vienodai turi rūpintis – tai įtvirtina LR Konstitucijos 29 straipsnis, kurio pirma pastraipa teigia: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Reiškia ir mudu, su Tavim, skaitytojau, esame lygūs. Bet ar tikrai?
Deja… Diskriminuojami esame labai įvairiai: pagal turtinę padėtį, užimamas pareigas ir dar daugelį niuansų. Diskriminuojami esame netgi pagal gyvenamąją vietą. Ir visa tai kelia daugelio iš mūsų, pasipiktinimą. Tiesa, mane kiek stebina kodėl Konstitucija įpareigoja tik valstybės institucijas ir pareigūnus į žmones žiūrėti kaip į lygius asmenis. O didžiosios monopolijos, kurių pagal įstatymus tarsi ir neturėtų būti, mus jau gali suskirstyti pirmais antrais? Bet yra taip, kaip yra.
Nepretenduodamas į didelės apimties disertaciją, peržvelgsiu tik porą, tarpusavyje niekaip nesusijusių pavyzdžių. Gyvename įtemptą laikotarpį, kai mokesčių našta, iškeltos kainos ir bedarbystė arba ją mažai kuo pakeičiantys masiniai minimalūs atlyginimai, valdžios nesiskaitymas su žmonių interesais ir panašios aplinkybės daugelį verčia varstyti teismų salių duris. O net tada, jei pavyko laimėti bylą teisme, dar, tikriausiai, ne viskas. Dažnai į pagalbą reikia kviestis antstolius, kurie turi užtikrinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Šiuolaikiniame gyvenime antstolis, kaip ir notaras ar advokatas, visai suprantama instancija. Advokatai ir notarai turi teisę veikti visoje Lietuvos teritorijoje. Gi Lietuva yra valstybė. Tačiau jei mums reikia antstolio, jo rinktis beveik nevalia. Nustebote?
Aš irgi, bet tokia tvarka įteisinta Antstolių įstatyme, kurio 23 straipsnio pirma dalis skelbia: “Antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai“. Kam tai? Piliečių patogumui? Abejotina. Kiekvienas žmogus ir pats puikiai susigaudo į ką jam patogiau kreiptis. Gi be reikalo klaipėdietis nevažiuos ieškotis antstolio Vilniuje, jei jo byla lietė Klaipėdos klausimus. Tačiau taip gal išvengiama svetimų antstolių? Juk su savais, tarkime savivaldybės vadovams kur kas lengviau rasti bendrą kalbą. Deja, kartais ta kalba ne bylą laimėjusiojo naudai. Tai gal ne veltui šnekamojoje kalboje žmonės sako, kad Lietuva švogerių kraštas? Tik ar šiam įstatymui visi asmenys lygūs? Nežinau, bet jei gausiu Seimo atsakymą, būtinai apie tai parašysiu.

Jei minutėlei pamirštume kokioje situacijoje, kokiam finansiniam dugne gyvename ir pasvajotume, kad turime daug pinigų, mums kiltų klausimas kur juos pasidėti. Normalus ir visiems suprantamas noras – pinigus laikyti saugiai ir pelningai. Suprantama, bankų mokamos palūkanos nei vieno iš mūsų nepadarys turtuoliais, tačiau jų siūlomos palūkanos, bet kokiu atveju yra vienas iš pagrindinių stimuliatorių renkantis kur pasukti. Ir ne tik bankų, nuo 1995 m. vasario 21 d. , kai įsigaliojo Kredito unijos įstatymas, mes galime tapti tokių unijų pajininkais ir jose laikyti savo santaupas. Jokia paslaptis, kad iš esmės, kredito unijos dubliuoja bankų veiklą, tik ženkliai palankesnėmis sąlygomis. Tai normalu, nes Lietuva deklaruoja laisvos rinkos sąlygas, todėl esame laisvi rinktis ne tik prekę, kuri atitinka mūsų poreikius ir jos pardavėją, bet ir savo turimą kapitalą investuoti ten, kur mums atrodo priimtiniausia, geriausia, pelningiausia.
Tikrai? Deja ir vėl ne. Mano minėtas Kredito unijos įstatymas skelbia ką kita. Pažiūrėkime keletą jo straipsnių…
12 straipsnio [Kredito unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai] 1 punktas: Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.
13 straipsnio [Kredito unijos nariai] 1 punktas: Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.
Taigi aš, jeigu aš gyvenu Kaune, negaliu būti Palangos kredito unijos nariu. Nes Kauno savivaldybė nesiriboja su Palanga. Gal Jūs žinote atsakymą kam tai naudinga? Ir kodėl toks apribojimas būtinas? Aš nežinau. Bet manau, kad tai atitinka dažniausiu atveju užsienio bankų interesus. Kaip jau minėjau, kredito unijų mokamos palūkanos kaip taisyklė didesnės už bankų, tad kas gi bus su bankais, jei visi subėgs į palankiausią savo mokamais procentais, uniją?
Aš niekada nežiūrėjau žodyne ką reiškia žodis korupcija, bet iš bendro išprusimo manau, kad tai korumpuotų asmenų įtakos produktas. O gal klystu?
Taigi, gyvename Lietuvos Valstybėje, esame jos piliečiais, mokame į Valstybės iždą mokesčius, bet ne visoje jos teritorijoje jaučiamės vienodai patogiai. Gal gi sakau gyvename kažkokioje kunigaikštysčių asociacijoje, kur kiekvienoje jų mūsų skirtingos teisės?
Daugelis mano, kad Lietuvos respublikos įstatymai painūs ir nuobodūs. Aš irgi taip maniau ilgą laiką. Bet kartą pabandęs juos paskaityti, supratau, kad mąstančiam žmogui tai įdomūs ir, ko gero, niekad nesibaigsiantys skaitiniai. Todėl patariu ir jums – skaitykite įstatymus. Tai ne tik išplės jūsų susivokimo aplinkoje laipsnį. Jūs geriau susigaudysite jus supančioje aplinkoje. Tad šio rašinuko skaitytojo patogumui įdedu dvi nuorodos į aptartus įstatymus:
Antstolių įstatymas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=332317
Kredito unijos įstatymas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324194

Romualdas Matelis,
Inžinierius ekonomistas

Reklama

Leave a comment »

R.Matelis: Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui


Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,
Premjerui Andriui KUBILIUI
Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt

Romualdo MATELIO

ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS
2011 m. liepos 4 d.

Prieš savaitę laiko gavau Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:
„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti papildomo žemės sklypo.
Rašto lydraštyje nurodoma, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundą dėl protokolu priimto sprendimo per 20 darbo dienų“ galiu paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.
Situacija, kokia susidarė po šių dokumentų atsiradimo yra tiesiog nesuvokiama. Ji yra absurdiška, įteisinanti neteisingumą ir diskredituojanti Lietuvą kaip teisinę valstybę.
Suprantama, aš pasinaudosiu man nurodyta teise per 20 darbo dienų paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, skundą. Tačiau jau šiandiena nujaučiu koks bus atsakymas – vadovaujantis jau paminėtais normatyviniais aktais Kauno Žemėtvarkos tarnyba pasielgė teisingai. Ir jie bus formaliai teisūs. Nes šios situacijos akivaizdus kaltininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitusi 1998-07-23 d. Vyriausybės nutarimo redakciją.
Be abejo, aš pasinaudosiu ir galimybe kreiptis į Teismą, tačiau ir Teismai vadovaujasi įstatymais, o vyriausybės priimti nutarimai dažniausiai jiems prilyginami. Kita vertus aš paprasčiausiai nežinau kas turi būti atsakovu teisme ir ar, būdamas tik LR pilietis, t.y. fizinis asmuo, turiu teisę duoti į teismą vyriausybės nutarimą. Tačiau galimai turiu, nes jis man daro didelę asmeninę materialinę ir moralinę [neturtinę] žalą. Aš esu įsitikinęs, kad tokio dokumento atsiradimas griauna ne tik mano, bet ir dar daugelio LR piliečių likimus. Vietoje to, kad asmenims, kuriems daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo, neatstatomas teisingumas, kurį nutraukė tarybinė nekilnojamojo turto [žemės] nacionalizacija ir Valstybė, prisiimdama atsakomybę už ilgą vilkinimą, numatytų jiems papildomas kompensacijas, vienu parašu nubraukiamas bet koks teisingumas. O juk kažkas atgavo didesnius sklypus, nes kita vyriausybė buvo numačiusi, kad didžiuosiuose miestuose bus suteikiami sklypai iki 20 arų. Tai ar Valstybė vienodai teisinga visiems savo žmonėms?
Nemanau, kad net verta kalbėti apie tai, kas, ko gero, bus bandoma teigti Jūsų atsakyme, apie tai, kad valstybė sumokės pinigines kompensacijas. Nes net nebūtina turėti vidurinio mokslo atestatą, kad suvokti, jog piliečiams paskaičiuojamos kompensacijos ir reali, šiuo atveju iš jų pakartotinai nusavinama žemė, savo rinkos verte skiriasi kaip žvirblis nuo gandro. Žemės kaina Lietuvoje labai nevienoda, tačiau kai kur numatomos kompensacijos nuo rinkos kainos skiriasi iki 200 kartų!!! Taip, ne du ir ne dvidešimt, o du šimtus. Tai ar lietuviai turi valstybę, kuri visiems vienodai teisinga?
Gerb. Premjere. Noriu iš Jūsų gauti atsakymus į šiuos klausimus:
– Kokia tvarka aš turiu pradėti siekti teisingumo? Kaip nurodyta mano gautame rašte – pradžioje kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir skųsti jiems jų pačių veiksmus ar iš karto kreiptis į teismą ir skųsti Vyriausybę?
– Ar tai, kad aš, kaip savo velionės Mamos turto paveldėtojas, iki šiol nesu atgavęs kompensacinio sklypo natūra, Vyriausybė laiko mano ar savo kalte?
– Ar LRV turi planų kada nors kompensacijas už žemę suderinti su realia turėtos žemės rinkos kaina?
– Lietuva vadinama Teisine valstybe. Ar tai oficialus statusas ar tik šnekamosios kalbos gražbylystė?
– Ar yra galimybė, kad šis mano raštas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir bus prieitas teisingas, iki šiol žemės neatgavusiųjų žmonių atžvilgiu, sprendimas ar tokie raštai tėra taip vadinamas garo nuleidimas, o teisingumu Jūsų Vyriausybė nesiruošia domėtis?

SPĖJU, KAD DALIAI MANO SKAITYTOJŲ BUS ĮDOMU KOKIO ATSAKYMO SULAUKSIU. APIE TAI BŪTINAI PARAŠYSIU, KAI TIK GAUSIU ATSAKYMĄ. O ŠIANDIENA GAVAU TRUMPĄ PAŽYMĖLĘ, KURIĄ ČIA, KOL KAS NEUŽVESDAMAS NAUJOS TEMOS IR ĮDEDU.


Comments (8) »

R.Matelis: Porinkiminiai svaiguliai – džiaugiuosi savo vasario 11 d. pasirinkimu


Pasibaigė rinkimai. Prasidėjo košmariški blaškymaisi po visą Lietuvos politikos laivą. Ir jie akivaizdžiai parodė, kad mūsų šalyje tikrai arba visai nėra nors kiek gerbtinos politikos arba ta, kuri verta gražių žodžių, nustumta į beviltišką užribį.
Bandomos klijuoti koalicijos be jokios priedangos parodo, kad tėra vienas tikslas – bet kokia kaina būti pozicijoje. Nežiūrint to, kad tai buvo tik savivaldybių tarybų rinkimai. O tai, kaip ten bebūtų, kur kas žemesnio rango pozicija nei rinkimai į seimą. Ir taip miela kai visa tai pamatai iš šono, nebebūdamas politikos sūkuryje. Bandau mintimis sugrįžti į senesnius laiko tarpsnius, bandau prisiminti prieš ketverius metus buvusius analogiškus rinkimus… Tada dirbau Kauno miesto apygardos štabo sudėtyje ir nors tas štabas ir nebuvo labai gražus, viskas vyko kur kas civilizuočiau, su didesniu inteligencijos laipsniu. Dabar gi, regis, pasiekta tam tikra absurdo viršūnė – dėl valdžios postų bet kam tinka bet kokios derybos. Ir su bet kuo…
Sunku vakar buvo suvokti žinią, kad dėl Vilniaus vairo tarpusavyje bendrą kalbą rado mano buvę kolegos [tvarkiečiai] su Zuoko brigada. Tai ne tik glumino, tai vertė visai nustoti sekti vykstančius politinius įvykius aplink save. Tačiau laimei, šiandiena jau atskriejo kiek suprantamesnės naujienos – tvarkiečiai į parankę jau kimba lenkų-rusų politinei struktūrai, o tai jau nėra toks keistas reiškinys. Tiesa, Zuoko mylėtojus tai veda iš proto, jie tam tikrai kanalais jau visa gerkle rėkia, kad taip bus parduota Lietuva, nes kas valdo sostinę, tam priklauso ir visa valstybė. Juokingi pagąsdinimai. Su tokia formuluote nesutiks joks politikos analitikas, nes tai tėra žaidimas piliečių jausmais.
Žinant, kad sostinės gyventojų nacionalinė sudėtis labai įvairi ir tikrai vargu ar jos sudėtyje yra bent 50 procentų lietuvių, mane nei stebina, nei nuvilia tokios sužadėtuvės. Gi normalu, kad tam tikrą dalį savo rinkėjų atstovauja tam tikra tautinė mažuma. Kuri Vilniuje gal nei neturėtų vadintis mažuma. Gal paprasčiau ir teisingiau būtų sakyti tautinė sudėtinė dalis?
Bet tiek to, palikime ramybėje politinę filosofiją, palikime ir patį Vilnių ir atsukime savo akis į Kauną, t.y. į ten, kur man vieną dieną pritrūko kantrybės būti politiku. Nes mano mieloje partijoje pritrūko to, dėl ko aš į ją buvau įstojęs. Pritrūko tvarkos, teisingumo, sąžinės ir savigarbos.
Tad ką gi mes čia matome šiandiena? O matome nei kiek ne mažesnį chaosą. Tiesa, čia, skirtingai nei kitur, netikėtai vikriai susipynė politikos veteranai su jos pirmažingsniais. Ir susipynė taip keistai, kad neįmaonoma nieko doro beprognozuoti. Čia tradiciškai, kaip visada tarsi laimėjo konservatoriai, kurie pastaruosius keletą metų prie savo švarko atlapo dar ir krikščioniškų demokratų logotipo dalį prisiklijavo. Sunku ir keista suvokti iš kur jie vis randa tokių fanatikų, kurie net su nuo jų piniginių atplėštomis pensijų ženkliomis dalimis vis dar myli šios politikos generolus – Lietuva gi niekaip ne fanatikų kraštas, o tuo labiau Kaune nedominuoja kitataučiai kokie nors somaliečiai ar filipiniečiai, kurie net Romos popiežiaus barami vardan savo menamos meilės dievui gali kankinti savo kūną…

Vis tik ši dalis rėmėjų jau gerokai apmažėjo, todėl likę partiniai ir verslo politikieriai paskubomis sumąstė, bet kokia kaina suaižyti konservatorių stovyklą, tai darant nesuvokiamais jungimosi saitais ir taip bendroje sumoje laimint nors ir labai neryškią, bet persvarą [susumuojant visus mandatus].

Tiek to, kad šioje stovykloje atsiduria tas, kuris būdamas net per 2,5 šimto kilometrų nuo jūros prieš dešimtmetį sugebėjo ženkliai pabranginti silkę ir kitas jūros teikiamas gėrybes – tauta arba to nepastebėjo, arba jau sugebėjo už tai atleisti… Tiek to, kad čia glaudžiasi ir socialdemokratai, kuriems Kaunas niekada nebuvo savas miestas. O man dar liūdniau, kad čia ir vėl parsidavėliškai ir negarbingai, tarsi kokie tamsūs šešėliai slampinėja ir buvę mano bendrapartiečiai – save Tvarkos ir teisingumo nariais įvardijantys kai kurie asmenys. Šiuo požiūriu mano nuostatos nekinta – advokatė Aušra Ručienė niekada anksčiau niekam nebuvo žinoma kaip TT partijos narė, tad čia panaudotas paprasčiausiai negarbingas ir negražus niuansas – kai antra šeimos dalis, seimo narys R.Ručys yra neaišku kokiu būdu tapęs Kauno miesto koordinatoriumi [nes neteko girdėti, kad jis juo kada nors kieno nors būtų buvęs rinktas], gi nėra problemos popieriukais įrodyti net tai, kad ji partijos nare buvo net ir dešimt metų anksčiau iki pačios partijos atsiradimo. Gal todėl niekas tokių įrodymų ne tik neprašo, bet niekada ir neprašys. Negražu čia pati ta situacija, kuri kažkada žargoniškai vadindavosi “s karoblia na bal“. O jau moralinių niuansų tokiu atveju tikrai nei nebandysiu analizuoti…

Na bet tiek to, yra kaip yra. Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad nei viena nei antra koalicijų dalys akivaizdžiai negalės produktyviai dirbti, jos akivaizdžiai ir nei karščių nesulaukusios ims trūkinėti, eižėti ir byrėti, o tai ir vėl liūdnai atsilieps miesto vystymuisi ir jo gyventojų gerbūviui. Net nežinau koks stebūklas turėtų įvykti, kad visa tai imtų vystytis kažkaip kitaip, nors mažumą geidžiama kryptimi… Bet gyvenimas gi tuo ir įdomus, kad jis kartais pateikia visai netikėtus sprendimus. Palaukime jų.

Narystę partijoje Tvarka ir teisingumas sustabdęs kaunietis kaltina partijos Kauno skyrių “pavirtus UAB’u” (106)

Comments (2) »

R.Matelis: Stabdau savo narystę Tvarkos ir teisingumo partijoje


Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS
Pirmininkui Rolandui PAKSUI

Gedimino pr.10/ Totorių g.1, Vilnius, 01103

Kopija: TTP Kauno Centro skyriaus
Pirmininkei Kristinai SUDŽIENEI

Romualdo MATELIO,
TTP Kauno Centro skyriaus
Pirmininkės pavaduotojo,

TTP nario nuo 2002 m. kovo 9 d.

Viešas pareiškimas, 2011 m. vasario 11 d.

2011 metų rinkimai į vietines tarybas Kauno mieste yra akivaizdus ir viešas pavyzdys, parodantis be uždangos, kad Tvarkos ir teisingumo partija Kaune galutinai išsižadėjo savo pavadinime deklaruojamų vertybių, visų pirma – teisingumo. Būdamas Kauno skyriaus nariu nuo pat partijos įsikūrimo, negaliu to nepastebėti ir, tuo labiau, su tuo taikstytis.

Kauno miesto koordinatoriumi jau antrą kartą tapęs Rimas Antanas Ručys pavertė visus Kauno skyrius tarsi savo privačia įmone arba UAB‘u. Akivaizdžiausias to įrodymas yra rinkimų į Kauno m. taryba sąrašo sudarymas: sąraše pirmu numeriu įrašyta jo žmona A.Ručienė. Kiek man teko kalbėtis su partijos senbuviais – nei vienas iš jų iki pat rinkimų maratono pradžios net nežinojo, kad ji yra mūsų partijos narė. Nesiimsiu šiame pareiškime analizuoti tolimesnio partijos dešimtuko, kuriame taip pat maždaug pusė žmonių, kurie jei šiandien ir partijos nariai, tai įstojo tik pastaruoju metu, tačiau akivaizdu, kad koordinatorius nusprendė, jog mums artimesnis rinkėjas, kuris balsuos už didelį kapitalą, o ne už teisingumą ir tvarką Kauno mieste. Tik stebina tai, kad sąraše atrodo yra ne tik ne partijos narių, bet net galimai kitų partijų atstovų. Tuo tarpu daugelis senbuvių, kurie nuo pat partijos Tvarka ir teisingumas įsikūrimo, R.Ručio valia nustumti į sąrašo galą. To – vieša paslaptis – reikėjo tik vienu tikslu – sudaryti visuomenei įspūdį, kad Kauno skyrius didelis ir galingas.

Man suteikta 51 vieta šiame sąraše yra tik dalis viešos koordinatoriaus ironijos, su kuria nesu numatęs taikstytis. Nes Kauno skyriuje, o, atrodo ir kituose seniai užmirštas normalus demokratinis procesas – vidinis narių reitingavimas, kas yra buvęs anksčiau ir vyksta šiandiena normaliai demokratijos principus išpažįstančiose partijose. Jei toks būtų vykęs, aš neabejoju, kad jau vien todėl, jog per visą 9 metų istoriją buvau ir skyriaus pirmininku, ir partijos Kontrolės, vėliau Drausmės komisijų nariu, apie 8 metus neatlygintinai moderavau partijos internetinį forumą ir visą laiką aktyviai propagavau TT idėjas, mano vieta sąraše būtų ženkliai aukštesnė. Kita vertus, būdamas realistu ir žinodamas kauniečių daugumos nuostatas mūsų partijos atžvilgiu, aš netvirtinu, kad ši sąrašo vieta man užkirta kelią tapti miesto tarybos nariu. Ne. Pagaliau į šią pareigybę niekada ir nežiūrėjau, kaip į kažkokį asmeninį postą, nes tai sunkus darbo baras ir į jį turi patekti tie, kuriais pasitiki rinkėjai. Esminiu momentu čia yra tai, kad iki šiol atviru žvilgsniu aš galėjau žvelgti savo draugams ir pažįstamiems į akis ir tvirtinti pagal sąžinę, kad pas mus tie žmonės, kurie vedini ne asmeninių interesų. Dabar, susiklosčius tokiai situacijai, aš turėsiu raudonuoti prieš juos visus. Nes bet kuris man teisingai galės sakyti – „va koks teisingumas pas jus“.

Asmeniškai visada tikėjęs Jumis ir Jumyse matęs sąžiningumo simbolį, šiandiena turiu pripažinti, kad ir šis mano tikėjimas smarkiai susvyravęs. 2010 m. gruodžio 22 d. Vilniuje, partijos būstinėje vykusiame Valdybos posėdyje aš trumpai informavau apie besiklostančią nenormalią situaciją sudarant sąrašus Kaune ir įteikiau Jums raštišką pareiškimą. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 1,5 mėnesio, tačiau Jūs nesiteikėte į jį atsakyti. Ką gi, gal gi tikrai neturite laiko…

Man labai gaila savo partijai suaukotų beveik dešimties metų laiko. Ir net ne laiko, o to darbo ir vilčių, kurias sudėjau per tuos metus. Tuo labiau vykdydamas savo, – R.Ručio reikalavimu duotą įsipareigojimą kandidatuoti į tarybą, šiuo pareiškimu aš neišstoju iš partijos.

Vadovaudamasis Tvarkos ir teisingumo partijos įstatų 3.3.7. punktu aš viešai pareiškiu, kad sustabdau savo narystę partijoje neterminuotam laikui ir jei padėtis partijoje pagerės, aš į ją galimai sugrįšiu. Tačiau tuo pačiu pareiškiu, kad būdams giliai įsitikinęs, kad sudarytas kandidatų sąrašas į Kauno miesto tarybą yra neteisingas ir neskaidrus, aš asmeniškai neagituosiu žmones balsuoti už šia tvarka sudarytą sąrašą, o jį pateiksiu kita tvarka, pagal savo sąžinę.

_ _ _ _ Romualdas Matelis

Comments (13) »

R.Matelis: Rinkimai ir… klaidos juose. Manote nekaltos?


Rinkimuose į Kauno miesto tarybą kandidatuoju pirmą kartą. Šiuo kartu neanalizuosiu priežasčių kodėl man, partijos veteranui, nariui nuo pat jos įsikūrimo, suteikta tik “garbinga“ 51 pirma vieta. http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas63956/Kandidato63956Anketa.html Apie tai sekantį kartą, kai tik rasiu laiko. O dabar apie asmeninius duomenis, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją [VRK], per savo partijos rinkimų štabą pateikia bet kuris kandidatuojantis asmuo.

Tvarka čia pakankamai paprasta. Kiekvienas kandidatas savarankiškai užpildo krūvą gautų anketų ir jas perduoda savo partijos rinkimų štabui. Anketų duomenų tikrumas paprastai tikrinamas gana paviršutiniškai, todėl netrukus VRK ima skelbti sensacijas – tas ar anas pretendentas išbraukiamas iš sąrašo, nes pateikė neteisingus duomenis – nuslėpė jį kompromituojančius duomenis. O to rezultate negausios partijos, nei trupučio neviršijusios privalomo minimumo kandidatų, gali ir visai netekti galimybės balotiruotis kažkurioje apygardoje [mieste ar rajone]. Bet tvarka tokia ir taškas – anketas pirminiame etape pildo patys pretendentai. Aš – taip pat.
Nežinau, gal kažkas savo anketas pildo ir ranka, tačiau aš to nedaręs jau bene 10 metų. Taigi, ir šį kartą visas reikiamas anketas užpildžiau wordiniame formate ir jas persiunčiau į Tvarkos ir teisingumo partijos būstinę Kaune. Čia jos kažkokiais metodais apdorojamos, apibendrinamos ir persiunčiamos į VRK, o ši, galutiniame rezultate jas atspausdina savo tinklapyje idant rinkėjai galėtų išsamiai susipažinti su kandidatų duomenimis ir to pasekoje apsispręsti už ką balsuoti. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta ir suprantama. Klaidos, jei tokios atsirastų, galėtų būti tik paties pretendento padarytos. Bet neskubėkime.
Niekada gyvenime nebuvau teistas ir tai pažymėjau savo anketoje. Anketą užpildžiau kompiuteriu ir ją išsiunčiau į partijos rinkimų štabą. Deja, visai atsitiktinai peržiūrinėjant mano anketą, kai kas iš mano artimų žmonių rado… kad aš turiu galiojantį teistumą!!! Klaida? Na pavadinkime ją taip, tačiau klaidos gali būti tik sąmoningos ir nesąmoningos. Sprendžiant iš to, kad
žodis “Neturiu“ savaime keliaudamas elektroniniu paštu niekaip negalėjo “pamesti“ dalį savęs, t.y. pirmųjų dviejų raidžių “NE“, man peršasi išvada, kad visa tai padaryta kažkieno sąmoningai… Tad tokioje tvarkoje gyvename kol kas…

Prieš 20 minučių telefonu kalbėjausi su ponu Zenonu Vaigausku, VRK vadovu. Jis patikino, kad ši situacija jau tiriama kompiuteristų ir netrukus bus pataisyta. Beje, analogišką įrašą jis jau buvo padaręs vakar vakare savo anketoje Facebook’e, netrukus po to, kai apie šią situaciją parašiau. Bet laikas bėga, o aš vis dar teistas. Ką gi, per tą laiką bent jau teoriškai aš gal netenku naujo balso. Įdomu bus pamatyti galutinį rezultatą…

Leave a comment »

R.Matelis: Latvijoje benzinas pigesnis. Kažin kodėl?


Vakar pavažinėjau truputį po Latviją. Ir nors jau antrą kartą pastebiu, kad visoje Latvijoje A95 benzino kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, išsitraukti fotoaparatą toptelėjo tik būnant Rygoje. .. :) Ir tas pigumas pakankamai ženklus – 0,41 lt. už 1 litrą.

Analitiškiau pažvelgus, latviai palaiko dyzelino kainas tokias kaip ir Lietuvoje. Pas juos panašiai kainuoja ir benzinas, gi pas mus, kažkodėl, benzinas gerokai brangesnis. Taigi kyla klausimas – ar tautos nelaimė tame, kad čia kažkada buvo pastatyta Mažeikių nafta? Porą kartų manėme, kad visa tauta buvo apgauta parduodant šią įmonę amerikiečiams ir lenkams. Bet akivaizdu, kad mes laimėtume jei jos aplamai neturėtume. Tada gal mums kuras būtų prieinamesnis? Nes kol veikė Ignalinos AE, elektrą pirkome taip pat gerokai brangiau nei ją pardavinėjome kaimynams baltarusiams.

O gal čia kažkieno planai visų pirma sutraiškyti lietuvių tautą, o po to eilė prieis prie kitų mūsų kaimynų? Būtų baisu, ar ne taip?

Comments (4) »

TEO nutarė nesipykti. Bet per vėlai


Dar pernai galėjau didžiuotis, kad esu itin pastovus TEO klientas. Jei tuo būtų galima didžiuotis… Nes tiesiogiai ir netiesiogiai juo išbuvau vos ne visą gyvenimą. Telefonas į mano namus įvestas kai man buvo bene 6 metukai, taigi pusės šimtmečio stažas, manau sutiksite, solidus. Tačiau viskas gavosi kitaip – didžiuojuosi, kad nutraukiau su šia AB visus įmanomus santykius. Ir ne tik didžiuojuosi, nuoširdžiai jaučiuosi labai laimingas. Nes šioje, naujoje, kapitalizmo gadynėje, medicina tapo prabangos reliktu. O tolimesni santykiai su nuolatos žmones mulkinančia ir prievartaujančia bendrove, jau tikrai kėlė pavojų nervų sistemai.

Jei kritiškai pažvelgčiau į save – na nesu aš persikėlis, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Neapkenčiu netiesos, todėl neretai tenka pasiginčyti. Bet ir nesu tiesos ieškotojas, žinau, kad ji nerandama. Ji tik iškovojama. Todėl kai matau suktą kažkieno interesą, nesvarbu jis nukreiptas prieš mane ar kažkurį kitą žmogų, nedelsdamas duodu atkirtį. Tiesa, kovoti dėl savęs vis tik tenka dažniausia. Nes tai, kas nukreipta prieš tave, pasimato lengviausiai… Nebekalbėsiu apie senas, dar Lietuvos Telekomo nebūtų pokalbių prirašytas sąskaitas. Tai jau nebeįdomu. Bet va, kai TEO pradėjo [o vėliau tuo pavyzdžiu pasekė ir kiti „apsukruoliai“] įkalbinėti sąskaitas už pokalbius pasiimti pačiam iš jų svetainės, supratau – taip norima sutaupyti dideles sumas pinigų nemokant „Lietuvos paštui“ už siunčiamus dokumentus. Kiekvienam aišku, tarpusavio biznis tinkamas tada, kai pelną dalinasi abu partneriai. Bet TEO ne tokia bendrovė. Ji mano [o privačių namų atžvilgiu ir neklysta], kad yra vienvaldė monopolininkė, todėl klientas tik malonus, bet bukas žaisliukas jos rankose. Padorumas reikalautų savo klientus gerbti labiau už bet ką, tačiau TEO ne. Ji siūlo įvairias nuolaidas naujiems, nežinomiems klientams. O seniems – liaudiškai sakant – špyga taukuota. Pasijunkite internetą Zebra ir pusę metų naršykite nemokamai. Aišku, tokiu atveju teks sudaryti sutartį bene trims metams, taip „pririšant“ naują žmogų prie savęs. O tie, kurie jau eilę metų ištikimi mokesčių mokėtojai? Tiems nebent Bičiulių taškai už kuriuos kai kas susigundo nusipirkti kokį naują aparatą. Tik tie aparatai paprastai jau nebepaklausūs, kitose prekybos vietose jau seniai nukainuoti iki minimumo.

Na, kol TEO tik aktyviai agitavo sąskaitas spausdintis namuose – savo rašalu ir savo spausdintuvu, dar kaip ir kentėjau. Tik elektroniniais laiškai prašydavau jų nebesiųsti man tokių reklamų. Tai suprantama, neveikė jų, laiškai plaukė ir plaukė. Tada net ir straipsniuką savo viename blog‘e parašiau – „TEO – spamerių ministerija?“ Gal nei nematė, o gal neįdomu buvo. O gal kaip tik suveikė. Ir tada jie nusprendė veikti „ryžtingai“. 2008 metų pabaigoje išplatintas laiškas, kad vartotojai, turintys TEO internetą, nebegaus sąskaitų paštu. O tie, kurie nesutiks jas gauti tokiu būdu, turės mokėti papildomai 3 litus kas mėnesį, neva, už laiško siuntimą. Trys litai, – praktiškai registruoto laiško kaina, bet tai neteisėta rinkliava, nes sutartyse tokios priemokos nenumatyta. Įstatymuose – taip pat tokių dyvų, laimei, bent kol kas nėra. Tačiau TEO, nekreipdama dėmesio į mano protestus, siuntinėjo sąskaitas su šiuo priedu. Ir tada man jau pagailo savo nervų, pradėjau ieškotis alternatyvaus interneto tiekėjo. Tuo labiau, kad TEO visada naudojo dar vieną prievartą – jei nori gauti internetinį ryšį, mokėk ir už fiksuoto ryšio telefoną. Monopolija gi, privataus namo gyventojams retai kada atsiranda kita įmanoma galimybė susirasti kitą tiekėją. Bet man pavyko. Ir rezultate kas mėnesį sutaupau apie 50 lt. Nes nebemoku už ir taip nenaudotą fiksuotąjį ryšį. O ir internetas pigesnis… 🙂

https://matelislt.wordpress.com/?attachment_id=29

Bet va, kai parašiau pareiškimą nutraukti bet kokius ryšius su TEO, gyvenimas mus sukeitė vietomis. Suprantama, nuo tos pat dienos, kai pateiki prašymą, ši bendrovė ryšio nenutraukia. Teko palaukti keletą dienų, už kurias toliau „sukosi“ TEO skaitliukas. Ir prisuko jis apie 80 lt. Va čia atsirado galimybė be skausmo atsiimti per 2009 metus permokėtus už sąskaitų siuntimą, pinigus. Išminusavęs tą sumą, likusią sumokėjau TEO. Ką gi, TEO liko ištikima sau. Ji gerbia tik tuos, kas nebe jos įtakos zonoje. Tad su garsiu juoku vakar skaičiau gautą atsakymą. TEO sutinka, kad tas mokestis buvo neteisėtas ir skaito, kad aš nebeskolingas jai.

O kaip tu? Gal dar vis moki jai už pašto paslaugas?

Romualdas Matelis

Kiti mano blog‘ai:

http://blog.delfi.lt/romualdas_matelis

http://lt.netlog.com/_Matelis_/blog

http://lt.netlog.com/Matelis_Ro/blog

Leave a comment »