Archive for Uncategorized

R.Matelis apie rinkimų organizavimo broką… prieš 4 metus


Apie rinkimų organizavimo broką rašiau dar prieš 4 metus, po to kai dalyvavau Kauno apygardos komisijos veikloje. Bet, atrodo, niekam nebuvo įdomu tai girdėti. Kai sakau “niekam“, turiu omenyje Vyriausią rinkimų komisiją [VRK], LR Seimą [LRS], LR Vyriausybę [LRV] ir įvairias Lietuvos politines partijas. Nors mano straipsnis buvo ne tik popieriniame “Laisvas Laikraštis“ variante, bet ir internete, tame tarpe rusiškame www.liveinternet.ru, neteko pajusti, kad juo susidomėtų ir tobulos ES institucijos ar žiniatieka. Tiesa, gal negerai, kad jis buvo tik lietuvių kalba…
Na, bet prabėgus ketvertui metų, atkeliu jį ir į čia, pasaulio spaudą. Nes kaip ne kaip, matau, kad čia pas mane lankosi gana nemažai skaitytojų.

Archyvas: seni straipsniai. R.Matelis “Rinkimai neatskiriama demokratijos dalis“

Среда, 13 Августа 2008 г. 00:57 (ссылка)редактировать
(486×60, 6Kb)

Šis straipsniukas dienos šviesą išvydo 2007.10.13 d. savaitraštyje , o kiek vėliau buvo įkeltas ir į “Politikos aktualijų“ tinklapį.

http://www.politikosaktualijos.lt/20071013/rinkimai-neatskiriama-demokratijos-dalis/

Rinkimai į įvairias valdžios institucijas – visiškai suprantamas ir įprastas daugelio pasaulio šalių reliktas. Lietuviai taip pat prie to jau senokai priprato. Tiesa, terminas „priprato“, kažin ar pats tinkamiausias, nes kaip rodo statistika, rinkėjų aktyvumas paskutiniais metais gerokai smuktelėjęs.

Gal dėl tos pačios priežasties nuslopo ir daugelio referendumų iniciatorių aktyvumas – paprastai net iš pažiūros pakankamai šaunios idėjos būna pasmerktos, nes nepavyksta surinkti reikiamą skaičių parašų, todėl referendumų organizatoriai būna priversti atsisakyti savo užmojų.

Politinės partijos, dar nespėjusios gerai pailsėti nuo metų pradžioje vykusių rinkimų į vietines tarybas, jau vis aktyviau ima ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Ir drįsčiau juos laikyti pačiais svarbiausiais, nes kas gi kitas, jei ne įstatymų leidžiamoji valdžia turi pačias didžiausias galimybes įtakoti visų mūsų gyvenimą. Tad belieka viltis, kad su laiku vis didesnė mūsų visuomenės dalis ims suprasti rinkimų svarbą, todėl ir abejingai numojančiųjų rankomis ateityje mažės.

Pastarieji rinkimai, kurių metu teko galimybė dirbti Kauno miesto Rinkimų apygardos štabo nariu, bent jau man, tuometiniam naujokui šiame veiklos bare, parodė pakankamai nemažai organizacinių trūkumų, kuriuos privalu išgyvendinti jau renkant naująjį Seimą.

Neieškant konkrečių kaltininkų, visų pirma būtina pastebėti, kad apygardos rinkiniame štabe yra pakankamai daug bruožų, primenančių tarybinės armijos diedovščiną. Susirinkus į posėdį, kurio metu komisija svarsto kandidatus į apylinkių pirmininkus, bene pagrindinis kriterijus yra tai, ar žmogus jau seniai dalyvauja rinkiminėje veikloje. Ir tik labai išskirtinais atvejais, jei kažkuris iš kandidatų ankstesniuose rinkimuose labai pagarsėjo kaip visiškai nesugebantis dirbti kolektyve, neatsakingas ar (ko gero) paprasčiausiai kažkuriam iš „elitinių“ partijų deleguotam apygardos nariui itin neįtiko savo „aktyvumu“, yra galimybė manyti, kad jis nebebus prastumtas vėl ir vėl į apylinkės komisijos pirmininkus.

Tiesa, jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, kad tokie „nuboksavimai“ dažniausiai būna neteisingi. Tuo įsitikinti paprasčiausiai neturėjau galimybės. Bėda yra tai, kad didelė dalis apygardos komisijos narių neturi nei mažiausio supratimo kas tai per žmonės už kuriuos tenka balsuoti. O tokiu atveju iš tikro belieka pasikliauti būsima patirtimi – balsuoti teigiamai, neigiamai arba visai susilaikyti ir tik pasibaigus rinkimams savo sąžinėje pasmerkti arba pagirti save už buvusi balsavimą.

Tačiau turėjau puikią galimybę įsitikinti tuo, kad į komisijų sudėtis ir net į vadovaujančius jų postus pakliūna tikrai, švelniai tariant, ne visai objektyvūs bei rinkimų darbe sunkiai susigaudantys piliečiai.

Trumpiau tariant, visas rinkimų organizavimas tampa tarsi loterija, o jei taip atsitinka net su apygardos komisijos nariais, tai ar eilinis rinkėjas gali tikėtis bent minimalios naudos iš savo dalyvavimo rinkimuose? Vargu…

Todėl manyčiau – būtina, kad visi kandidatuojantys į apylinkių vadovaujančius postus iš anksto pateiktų kiekvienam komisijos nariui savo charakteristikas iš darboviečių, mokslo įstaigų, o nedirbantys, bent jau iš kažkurių visuomeninių organizacijų (suprantama – ne iš deleguojančiųjų partijų) ar net gyvenamosios vietos seniūnijų, jei jau nėra kitokios išeities. Neapibrėžtos asmenybės neturėtų tapti ne tik apylinkių pirmininkais, bet ir turėtų būti svarstytinas jų bet koks dalyvavimas rinkiminėje veikloje.

Metų pradžioje vykusių rinkimų į vietines tarybas praktika parodė, kad iš tikro rinkimams mūsų šalyje rengiamasi tikrai nepakankamai. Nors iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų pakankamai dažnai girdime padūsavimų, kad rinkimai stipriai nualina šalies biudžetą, akivaizdu, kad didelė dalis lėšų nukreipiama ne ten kur reikėtų. Darbas rinkiminėse komisijose yra tikrai specifinis. Jau vien todėl, kad jo nelabai išeitų pavadinti nei pirmaeiliu, nei antraeiliu – juk žmonės čia suburiami labai trumpam, po ko jie vėl išsiskirsto savais keliais.

Tačiau pagal svarbą, šį darbą reikėtų vertinti vienoje gretoje su operatyvinių tarnybų pareigybėmis. Nes nuo šių rezultatų priklauso visos šalies ateitis. Bent jau ketvertui metų, o neretai ir gerokai ilgėlesniam laikui.

Nežinau ar pakankamai įtemptai dirba šalies Vyriausioji rinkimų komisija laikotarpyje tarp rinkimų, tačiau ji, kartu su Vyriausybe, rinkimams turėtų ruoštis nuolatos. Ir kaip ir į kiekvieną darbą, į rinkiminių komisijų narius žmonės turi būti paruošiami ne paskubomis, ne vien partijų iniciatyva, o suteikiant jiems geras teorines žinias ir, po to, įvertinant jų įsisavinimą.

Taip, kalbu apie mokymo kursus, kuriuos pabaigęs žmogus gautų teisę dirbti apylinkių, ar apygardų komisijos nariu ir būti renkamas jų sekretoriumi, pirmininku ar jo pavaduotoju. Asmenys, atliekantys šias pareigas turi gerai žinoti savo teises ir pareigas, ne iš nuogirdų žinoti įstatymus, bent jau toje dalyje, kurie tiesiogiai surišti su rinkimais.

Gi paskutiniųjų rinkimų metu teko stebėti nemažai šio darbo broko, netgi tokio, kada apylinkių komisijų pirmininkai ne iš blogos valios sunkiai susigaudė net maišų su balsavimo biuleteniais plombavimo, jų pristatymo į apygardas, salių paruošimo ir panašiuose klausimuose. Skeptikai gali mestelėti, kad nuo to niekas nepasikeistų, tačiau iš esmės žvelgiant į šio darbo subtilybes tampa neabejotinai aišku, kad tai itin svarbus darbo frontas, todėl Valstybė turi jam skirti deramą dėmesį.

Esame Europos sudėtinė dalis, tad nebegalime elgtis kaip vis dar demokratijos pradžiamoksliai.

Leave a comment »

Romualdas Matelis: Gal sugrįšime į Laisvės alėją?


Prieš dvi dienas laikraštis “15min.lt“ paskelbė viltį teikiančią žinią – rytoj Kauno m. taryboje bus svarstoma nemokamo laiko prailginimo klausimas. http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/ka…
Jei šiandiena mokėti nebereikia tik nuo 18:00 val., tai labai galima tikėtis, kad ateityje šis reketas bus sumažintas iki 17:00 h. Vis tik ši tarybos nario J.Koryznos iniciatyva labai dar gležna, todėl pamaniau, kad ją būtina paremti. Tam pritarė ir Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo kai kurie nariai su pirmininke Rūta Zabieliene priešakyje. Laikas spaudė, todėl kad ir kiek skubotai, paruošiau kreipimasi į visus tarybos narius asmeniškai, kolegė Dalia jį paredagavo ir… šiandiena jau 16:40 h. raštas buvo įteiktas Kauno savivaldybės priimamajame. Žemiau perspausdinu tekstą, tikiuosi, kad didžioji dauguma skaitančiųjų pritars mano pateiktoms mintims. Ir manau, kad tai tik prabudimo I etapas. Laikas mums, kauniečiams, plačiau imti domėtis ar tikrai miestas turi naudos iš surinkų lėšų.

==================================================-
Asociacija
KAUNO JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS
http://www.judejimas.eu

PAREIŠKIMAS
DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ NAUDOJIMĄSI VIETOMIS AUTOMOBILIAMS STATYTI
2011-02-17

Š.m. vasario 18 d. miesto tarybos posėdyje tarybos nario Jono KORYZNOS iniciatyva bus svarstomas klausimas ir balsuojama dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų pakeitimo. Tai gera iniciatyva, kuri atitinka daugumos kauniečių lūkesčius. Tikimės, kad besibaigiančios kadencijos tarybos nariai šiuo klausimu priims protingą sprendimą, taip miesto istoriniame metraštyje įamžindami save kaip sugebėjusius padaryti lūžį nesuvokiamame, kelias kadencijas besitęsiančiame Kauno Centrą alinančiame procese.
Jau apie dešimtmetį Kaune vykdomas automobilių stovėjimo miesto centre apmokestinimas, kurio pagrindiniu motyvu buvo nuostata, jog taip bus pasiekta parkavimo tvarka – į miesto centrą suvažiuos tik tie, kam tai yra būtina, už surinktas lėšas bus įrengtos patogios stovėjimo vietos, bus normalizuoti transporto srautai centrinėse miesto gatvėse. Tačiau visa tai nepasiteisino ir su laiku įgavo visai kitą – pasipelnymo atspalvį.
Konstatuotina, kad per šį laikotarpį nebuvo atlikta jokių apmokamų stovėjimo vietų pagerinimų – daugelyje gatvių likę nepatogiai aukšti šaligatvių bordiūrai (kas gadina žemesnius automobilius), žiemos metu, net pinigų surinkimas netapo stimulu valyti sniego sankaupas parkavimo vietose arba sniegas paprasčiausiai verčiamas į važiuojamąją dalį, kas apsunkina ir taip žiemos sąlygomis sudėtingą transporto judėjimą. Neproporcingai pragyvenimo lygiui nustatytas aukštas rinkliavos dydis smarkiai padidino atskirtį tarp įvairių visuomenės sluoksnių – buvimas miesto centre tapo tik turčių privilegija, atskiriant nuo miesto Centro pagrindinę kauniečių masę. Neįvertinama ir ta aplinkybė, kad miesto centre dirbantys asmenys gyvena iš tokių pačių atlyginimų kaip ir nuošalesnėse vietose, todėl atvykusių į darbo vietą automobilių apmokestinimas yra savotiška diskriminacijos forma ir tik laiko klausimas kada ši problema bus iškelta į aukštesnį lygmenį ir ji vis tiek privalės būti išspręsta.
Vyresnio amžiaus kauniečiai puikiai žino, kad automobilių stovėjimo miesto centre apmokestinimas sutapo su paties centro ir jo vizitinės kortelės – Laisvės alėjos merdėjimo pradžia. Lengva ranka apkaltintas Karaliaus Mindaugo prospekte atsiradęs „Akropolis“, nors objektyviai vertinant miesto centras geso jau iki jo atsiradimo. Manome, kad pagrindine to priežastimi buvo automobilių parkavimo apmokestinimas. Reikėtų pastebėti, kad ši iniciatyva importuota iš aukšto pragyvenimo lygio Vakarų Europos šalių, neatsižvelgiant į vietinių gyventojų mokėjimo galią.
Diskriminacinės priemonės pasireiškia ir kitu požiūriu: prieš porą metų, laikraščio „15 min“ korespondentų pastebėta, kad prie Policijos akademijos darbuotojai ir besimokantieji nemoka už parkavimą, o kaip sutartinį ženklą ant galinio lango palieka policininko kepurę, kas buvo tapę nerašyta taisykle mokesčių surinkėjams nematyti nesumokėjusio automobilio savininko pražangos. Šią „klaidą“ pripažinęs „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vadovas A.Puidokas netrukus tylomis išsprendė šį rebusą prie šios akademijos atsirado kelio ženklas „Rezervuota“. Tai klasikinis pavyzdys, kaip taikomi dvigubi standartai.
Palaikome besibaigiančios kadencijos tarybos nario J. Koryznos, iniciatyvą apmokestinamą automobilių stovėjimo laiką sutrumpinti iki 17 val. Džiaugiamės, kad J.Koryzna pateikė bent dalinį pakeitimų projektą ir kviečiame visus tarybos narius palaikyti šį siūlymą. Manome, kad prie šio projekto būtina prijungti dar vieną mūsų siūlymą, kuriam apsvarstyti nebūtina išankstinio pasiruošimo. Pagal dabar galiojančią tvarką, vairuotojai gali vėluoti iki 15 minučių prasitęsti savo automobilio stovėjimo laiką. Tai – mažai logikos turintis sprendimas. Akivaizdu, kad vėluoti prasitęsti apmokėjimą daugeliu atvejų nėra neišvengiama būtinybė. Kur kas problematiškiau yra pradinis mokėjimas – į kažkurią miesto Centre esančią instanciją, pvz. miesto savivaldybę, atvykęs pilietis iš anksto negali žinoti ar ras reikiamą pareigūną, negali nuspėti ar bus priimtas atvykimo metu. Todėl susimokėjęs, sakykime už valandą laiko tris litus, juos paprasčiausiai praranda. Tai yra nesąžininga mokesčių surinkimo požiūriu – žmogus moka už tai, kuo nepasinaudoja. Manome, kad 15 minučių „magaryčias“ reikėtų iš parkavimo laiko pabaigos perkeli į parkavimo laiko pradžią, tai yra bet kuriam piliečiui, pasistačiusiam miesto centrinėje dalyje automobilį, nustatyti apmokestinamą laiką tik nuo šešioliktos stovėjimo minutės. Vieša paslaptis, kad automobilių stovėjimo nustatyto rėžimo pagrindiniu įrodymu yra fotonuotraukos. Taigi, šiuo atveju galima būtų aparatu užfiksuoti pastatytų automobilių laiką ir jei žmogus per tą laiką neįmoka reikiamos sumos, jam išrašyti baudos kvitą. Toks nutarimo formulavimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir neabejotinai pakeltų miesto tarybos autoritetą visuomenės akyse.
Teikiame pirmąjį šio rašto egzempliorių Kauno miesto tarybos pirmininkui, o kopijas – kiekvienam Kauno tarybos nariui. Tikimės Jūsų palankaus sprendimo atstatant automobilių parkavimo miesto centre apmokestinimo deformacijas.

Pasirašo KJDJ pirmininkė Rūta ZABIELIENĖ
[24]

Leave a comment »

R.Matelis: Rimo Ručio savivalė piktina ne tik mane


Seimo nario Rimo Ručio savivalė “koordinuojant“ Kauno “Tvarkos ir teisingumo“ skyrius, nepatiko ne tik man. Tik daugelis tyli, nes… mano, kad matant blogį geriau nesigadinti nervų. Gal kai kas dar ir bijo – gi esame jau ne mažiau kaip okupacijos metais įbauginta tauta. Jei ant tavęs “užsisės“ galingieji, nepadės nei teismai. Nes net ir jų sprendimų, jei ir pavyktų sulaukti palankaus, pasirodo, galima nevykdyti. Tai akivaizdžiai parodė mano nuosavybės atstatymo laimėta byla Klaipėdoje – Vyriausiojo administracinio teismo 2010 kovo mėn. patvirtintas sprendimas ne tik, kad iki šiol neįvykdytas, bet “teisiškai“ vilkinamas…
O grįžtant prie TT partijos Kauno skyriaus veiklos… Man buvo žinoma, kad Kalniečių skyriaus kai kurie nariai dar anksčiau už mane rašė skundą tuo pačiu klausimu partijos pirmininkui. Tai man buvo sakęs ir pats jo autorius Jonas Aleksandravičius. Tik aš nebuvau laiško turinio matęs savo akimis. Vakar gi, “Karštame Komentare“, komentarų skiltyje atsirado Antano įrašas, kuriame perspausdintas J.Aleksandravičiaus taip pat be atsako skundas [cituoju]
Antanas rašo:
2011-02-13 – 22:30

Visiškai palaikau Romą Matelį. Kad iš partijos Kaune padarytas UAB-as, niekam ne paslaptis. Mūsų Kalniečių ataskaitiniame partijos susirinkime lapkričio mėnesį iškėliau klausimą: KAS VADOVAUJA KAUNUI? KODĖL NESILAIKOMA PARTIJOS ĮSTATŲ, FORMUOJANT KAUNO KORDINACINĘ TARYBĄ?
Partijos pirmininko pavaduotojas Mazuronis tylėjo. Jonas Aleksandravičius dar anksčiau už Matelį kreipėsi į partijos pirmininką R. Paksą.
Štai jo laiškas.

Kauno Kalniečių skyriaus narys
Jonas Aleksandravičius

Kaunas

Prašymas
2010.11.29

Gerbiamas Pirmininke, kadangi iki savivaldybių rinkimų liko nedaug laiko, mano supratimu, Kauno mieste yra sąmoningai žlugdomi rinkimai.
Likus nepilnai trims mėnesiams iki savivaldos rinkimų, nėra įgyvendinta įstatų 4.14 str. Tai yra, nėra suformuotas pagrindinis organas – Kauno miesto koordinacinė taryba. Dabar esantis koordinacinės tarybos pirmininkas nėra rinktas, neaišku, kiek yra narių koordinacinėje taryboje. Kas tvirtins kandidatų į Kauno miesto savivaldybę eilę? Tariamas, dabar esantis pirmininkas? Abejoju, kad tai yra teisiškai teisingai. Mes niekaip negalėsime įgyvendinti įstatų 4.6.6.str. Jei sąrašą tvirtins ši,tariama, dabar esanti, taryba ar jos pirmininkas, tai mano supratimu tokį sąrašą galima lengviausiai užginčyti tiek partijoje, tiek teisinėse insttitucijose. Toks kandidatų sąrašas bus negaliojantis. Kas neš atsakomybę už mūsų partijos savivaldos rinkimų sužlugdymą? Aš galvočiau, kad šį klausimą reikia spręsti skubos tvarka, tai yra suformuoti koordinacinę tarybą, išrinkti pirmininką, jį patvirtinti ir sudaryti sąrašą kandidatų į savivaldybę.
Mano supratimu, jei mes deklaruojame tvarką ir teisingumą, tai tą pradėkime nuo savęs, bet nepaveskime tą darbą atlikti neteisėtai pastatytam vienam žmogui, sujaukti partijos tikslus ir uždavinius.

Pagarbiai,
Jonas Aleksandravičius

Praėjo du su pusę mėnesio, pirmininkas R. Paksas taip nieko neatsakė.

Vakar vakare, perskaitęs šį Antano komentarą, paskambinau J.Aleksandravičiui paklausti ar tai autentiškas tekstas ir gavau jo patvirtinimą, kad taip.

====================================================
0 čia susišaukiančios Seimo nario Sauliaus Stomos mintys

Comments (1) »

R.Matelis: Rinkimai ir… klaidos juose. Manote nekaltos?


Rinkimuose į Kauno miesto tarybą kandidatuoju pirmą kartą. Šiuo kartu neanalizuosiu priežasčių kodėl man, partijos veteranui, nariui nuo pat jos įsikūrimo, suteikta tik “garbinga“ 51 pirma vieta. http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas63956/Kandidato63956Anketa.html Apie tai sekantį kartą, kai tik rasiu laiko. O dabar apie asmeninius duomenis, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją [VRK], per savo partijos rinkimų štabą pateikia bet kuris kandidatuojantis asmuo.

Tvarka čia pakankamai paprasta. Kiekvienas kandidatas savarankiškai užpildo krūvą gautų anketų ir jas perduoda savo partijos rinkimų štabui. Anketų duomenų tikrumas paprastai tikrinamas gana paviršutiniškai, todėl netrukus VRK ima skelbti sensacijas – tas ar anas pretendentas išbraukiamas iš sąrašo, nes pateikė neteisingus duomenis – nuslėpė jį kompromituojančius duomenis. O to rezultate negausios partijos, nei trupučio neviršijusios privalomo minimumo kandidatų, gali ir visai netekti galimybės balotiruotis kažkurioje apygardoje [mieste ar rajone]. Bet tvarka tokia ir taškas – anketas pirminiame etape pildo patys pretendentai. Aš – taip pat.
Nežinau, gal kažkas savo anketas pildo ir ranka, tačiau aš to nedaręs jau bene 10 metų. Taigi, ir šį kartą visas reikiamas anketas užpildžiau wordiniame formate ir jas persiunčiau į Tvarkos ir teisingumo partijos būstinę Kaune. Čia jos kažkokiais metodais apdorojamos, apibendrinamos ir persiunčiamos į VRK, o ši, galutiniame rezultate jas atspausdina savo tinklapyje idant rinkėjai galėtų išsamiai susipažinti su kandidatų duomenimis ir to pasekoje apsispręsti už ką balsuoti. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta ir suprantama. Klaidos, jei tokios atsirastų, galėtų būti tik paties pretendento padarytos. Bet neskubėkime.
Niekada gyvenime nebuvau teistas ir tai pažymėjau savo anketoje. Anketą užpildžiau kompiuteriu ir ją išsiunčiau į partijos rinkimų štabą. Deja, visai atsitiktinai peržiūrinėjant mano anketą, kai kas iš mano artimų žmonių rado… kad aš turiu galiojantį teistumą!!! Klaida? Na pavadinkime ją taip, tačiau klaidos gali būti tik sąmoningos ir nesąmoningos. Sprendžiant iš to, kad
žodis “Neturiu“ savaime keliaudamas elektroniniu paštu niekaip negalėjo “pamesti“ dalį savęs, t.y. pirmųjų dviejų raidžių “NE“, man peršasi išvada, kad visa tai padaryta kažkieno sąmoningai… Tad tokioje tvarkoje gyvename kol kas…

Prieš 20 minučių telefonu kalbėjausi su ponu Zenonu Vaigausku, VRK vadovu. Jis patikino, kad ši situacija jau tiriama kompiuteristų ir netrukus bus pataisyta. Beje, analogišką įrašą jis jau buvo padaręs vakar vakare savo anketoje Facebook’e, netrukus po to, kai apie šią situaciją parašiau. Bet laikas bėga, o aš vis dar teistas. Ką gi, per tą laiką bent jau teoriškai aš gal netenku naujo balso. Įdomu bus pamatyti galutinį rezultatą…

Leave a comment »

R.Matelis: Aloe Prima Vera sultys. Šventintas vanduo?


Istorija, kurią paviešinsiu savo raštų skaitytojams, kai kam gali pasirodyti banali ir smulkmeniška. Tačiau man taip neatrodo, todėl vis tik prisiruošiau ją bent iš dalies aprašyti. Nes mano įsitikinimu, smulkmenose slypi visas tas chaosas Lietuvoje, kurį junta veik kiekvienas sėslus mūsų šalies gyventojas. O tai, nors ne visada noriai, pripažįsta vis daugiau tų, kuriems to ir nelabai norėtųsi.

p.s. Nemėgstantiems skaityti ilgų straipsnių – mano delfi blog’e http://blog.delfi.lt/romualdas_matelis/7838/ įdėta šio rašinio santrumpa

Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 15 dienos vakarą, užėjęs į Kauno Hyper Maximą, salės viduryje pamatau siūlomas 99 procentų alavijų sultis. Nepigu, kaina – 27 lt. už ne pilną litrą, tačiau žinodamas, kad analogiškos sultys pas agentus kainuoja net 96 lt., nusiperku. Ir jau kitą rytą atkemšu kamštelį. Viskas tvarkoje, brangi prekė, kaip ir turi būti, užklijuota lipnia plėvele, butelaitis papuoštas ant virvutės kabančia mini instrukcija. Tiesa, ne lietuviška, bet yra ir lipdukas su sutrumpintu vertimu. Skubu bent keletai dienų išvažiuoti prie jūros, nes vasara jau į pabaigą, o diena nerealiai graži. Ir… praplėšęs dangtelį, netikėtai nustembu: jokio kvapo, o ir spalva tarsi vos mėlyna. Sutrikęs tokiu keistu koncentratu, skubiai įsipilu sulčių į nedidelę stiklinaitę, o joje ir melsvumas dingsta. Pasirodo pačios taros vidus šiek tiek paspalvintas melsvai. Paragauju… Vanduo…. Bet reikia jau važiuoti atostogų, tad įdedu pirkinį į šaldytuvą, situaciją aiškinsiuosi jau grįžęs.
Net poilsis šiek tiek apkarto retkarčiais vis prisimenant šį akibrokštą, o po trijų dienų prasidėjus lietums, susiruošiau namo. Ir jau sekančią dieną keliauju i Respublikinį higienos centrą. Suklystu, Higienos centras nebeužsiima maisto kokybės kontrole, tad pervažiuoju į Maisto ir veterinarijos tarnybą Laisvės alėjoje. Čia mane iš karto priima pats vadas, kuris išklausęs „Aloe Vera“ istoriją ir pauostęs prakimštą mano „mėginį“, nežymiai palinguoja galvą – tikrai panašu į vandenį.  Kelia ragelį ir kalba su savo pavaldine. Pasirodo ta moteris, kuriai priklausytų atlikti šį tyrimą, jau namuose. Man paaiškinama, kad ji visą naktį dirbo reide, tikrino alkoholiu prekiaujančius taškus, tad ir namo išėjo ankstėliau. Į kabinetą įeina kita darbuotoja, kuriai pavedama priimti mano skundą, o sekančią dieną jį perduoti tam kam reikia. Viskas sklandu, taip ir turėtų būti teisinėje valstybėje, šalyje, kur gyventojai gerbiami ir saugomi ne tik surašytais įstatymais, bet ir kasdienybėje. Tačiau… …
Nusivedusi į savo darbo vietą ji mane pasodina ir pradeda rašyti apklausą. Vaizdas panašus kaip pas kvotėją surašant protokolą – seka klausimai „kas, kur kodėl, kaip???“ ir po dešimties minučių dokumentas surašytas. Tik čia jau nustembu. Protokolas įdedamas į segtuvą ir jis užverčiamas.
– Ar nereikia mano parašo? – nustembu. Ir tuoj pat esu „paguodžiamas“
– Ne, nereikia.
Faktų fiksacija tarsi jau įvyko ir akimirksniui susidaro keistoka pauzė. Žvilgteliu į ant sekcijos padėtą mano atsineštą „Aloe Prima Vera“ butelį ir pasidomiu:
– Šį vandenį Jums tikriausiai turėsiu palikti?
– O kaip jūs norite?
– Ne, na palaukite, koks čia mano noras gali būti? Ar jo jums reikia ar Jūs Maximoje paimsite kitą mėginį? Vardan objektyvumo, nes vis tik aš tik pirkėjas.
– Na čia kaip jūs norite, – seka antrą kartą tas pats klausimas, kuris mane jau išmuša iš vėžių. – Tai gi tik Jūs žinote kaip turi būti. Prie ko čia mano norai?
– Bet Jūs sutinkate palikti?
Toliau jau nebediskutavau. Pasakiau, kad jei tai bus tyrimui naudinga, aš jį sutinku palikti. Ir pusbalsiu suniurnu – gal jį reikia įdėti į šaldytuvą, nes girdėjau, kad šios sultys greitai genda. Be reikalo suniurnu, nes tuoj pat situacija pasikartoja
– Ar jūs norite, kad jį laikytumėm šaldytuve?
– Gi Jūs geriau žinote kaip čia geriau, – atsakau. Bet klausimas pakartojamas: ar aš tikrai noriu, kad mano atneštas butelis būtų laikomas šaldytuve. Tada jau nebedvejodamas atsakau, kad taip gal bus geriau ir ji jį įdeda į šalia lango esantį šaldytuvą. Tampa kažkaip keistai sunku ir jau norisi atsisveikinti. Laimei, taip ir įvyksta. Darbuotoja ant lapelio man dėl visa ko užrašo Danguolės Grigalevičienės telefono numerį, tačiau patikina, kad ji jau rytoj man skambins, kad išsiaiškintume visa kita, kas žinoma tik jai. Nei kitą nei dar kelias sekančias dienas nesulaukiu jokio skambučio. Tiesą sakant visa tai paskęsta kasdienybės rūpesčiuose, todėl apie alavijo sultis prisimenu jau tik vakare. Tačiau praėjus bene savaitei pagaliau paskambinu Danguolės telefonu. Prisistatinėti ilgai nereikia, mano problema darbuotojai žinoma. Išgirstu, kad mano pateiktas faktas jau patikrintas. Nupirktas analogiškas butelaitis ir atlikta patikra. Tik va, Maxima man nesiruošia grąžinti pinigų, nes ten viskas tvarkoje. Pasidomiu kas tvarkoje ir man paaiškinama, kad pakėlus dokumentus rasti visi važtaraščiai, taigi Aloe Vero gautas legaliai. Be to, įskaičiuoti visi privalomi mokesčiai, tame tarpe ir PVM.
Sakykite ką norite, bet ir Jus, neabejoju, suglumintų tokia įvykių eiga. Todėl nei šiokiu, nei tokiu balsu teiraujuosi:
– Atleiskite, ar Maisto ir veterinarijos tarnyba dabar sprendžia ekonominius klausimus? Aš gi kreipiausi ne į Ekonominių nusikaltimų tarnybą ar kokią STT. Vietoje sulčių aš gavau vandenį, neaišku net ar geriamą ar iš balos, todėl prašiau Jūsų tarnybos ištirti šio skysčio turinį.
– Jūs norite, kad atliktumėme analizę? – nustemba Danguolė. – Tačiau žinokite tai atliekama tik Vilniuje. Jei mes siųsime į Vilnių, tai užtruks ir atsakymą jums galėsime pateikti tik po 7 dienų. Ar jus tai tenkina?
Sulaukusi mano patikinimo, kad manęs laikas nespaudžia ji pažada išsiųsti mėginį tyrimams ir mūsų pokalbis tuo tarpu baigėsi. Man ir vėl pažadama po savaitės paskambinti. Laukiu kiek ilgiau ir nesulaukęs jokio dėmesio, užsuku jau antrą kartą pas Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką R.Kliučinską. Jis Vilniuje, paaiškina kabinete buvusi darbuotoja ir sužinojusi ko atėjau, nuveda mane vėl į tą patį kabinetą, kuriame pirmąjį kartą daviau parodymus. Šiandiena čia sėdi pusamžis vyriškis – Maisto skyriaus vedėjas veterinarijos inspektorius P.Tarvydas. Pavardė girdėta iš žiniatiekos, tačiau matau jį lyg ir pirmą kartą. Išklausęs mano pateiktą problemą ir keletą pastabų dėl skyriaus darbuotojų neveiklumo, jis pasisako neseniai grįžęs iš atostogų, todėl ne viską suspėjęs dar sužiūrėti. Suprantama. Tačiau pareplikuoju, kad darniame kolektyve darbuotojai gerai dirba ir nesant vadovui. Vis tik atmosfera maloni, nes ponas Tarvydas rodo ryžtą. Jis skambina į Vilnių, minėtai Danguolei, į Maximą, kalbasi, aiškinasi ir pasibaigus situacijos „apžvalgai“ pareiškia, kad tyrimas negalimas, nes mėginį atnešiau aš – privatus asmuo. Tačiau stengiasi ir pradžiuginti žinia – vilniečiai taip pat tyrė situaciją Vilniaus Maximose ir rado ženklinimo pažeidimų. Dabar Maximai gręsia bauda iki 700 lt. Į tai atsakau, kad man telefonu D.Grigalevičienė pranešė, kad tarnyba jau yra paėmusi mėginį, tad mano privatumo kliūtis jau pašalinta.
Tačiau ir vėl pasijuntu keistai. Aiškinu gerbiamam Tarvydui, kad neturiu tikslo nubausti Maximą už kažkokius tai ženklinimo pažeidimus, kad tai jau jų reikalas, kuris manęs visai nedžiugina, kad į jų tarnybą atėjau net ne dėl savo pinigų atgavimo, o paprasčiausiai esu pasipiktinęs, kad taip mulkinami žmonės. Ir, kad manau, kad mano šis pasiryžimas kada nors geru bumerangu sugrįš pas mane – ten kur gal būt dar kartą slypėtų prekių kokybės klasta, ją bus pašalinęs kitas, kokybei atsidavęs žmogus. Garsiai pasamprotauju, kad šiuo atveju VP Market atstovai, ko gero, visai niekuo dėti, nes plastikinis indas su vandeniu buvo deramai užklijuotas, todėl mano privati išvada, kad kaltininkas yra kažkas iš firmos gamintojos, o Maxima kalta tik tiek, kad maisto papildus [kas vėliau imta įrodinėti, nors etiketėje pirmoje eilutėje parašyta – Sultys, 99,8%] pardavinėja šalia maisto produktų, nesuteikdama informacijos, kad tai tikrumoje ne sultys, o tarsi medikamentas. Paaiškinu ir, kad puikiai žinau kokiais keliais, be didesnių problemų, galėčiau atgauti savo įmokėtus pinigus, jei mano tikslas tebūtų toks „kuklus“.
Pokalbis vis tik vyksta sklandžiai ir savitarpio supratimo aplinkoje. Įsitikinęs, kad ieškau ne vien prarastų pinigų ir, kad kokybės tyrimui nebėra kliūčių, vedėjas pažada, kad tyrimas Vilniuje bus pradėtas. Maloniai atsisveikiname, o man eilinį kartą pažadama, kad už savaitės laiko būsiu informuotas apie tyrimo rezultatus.
Šį kartą savaitės laukti nereikėjo. Gal už valandos laiko, sulaukiau guvaus vedėjo balso ragelyje. Man pranešta, kad tiekimu į Maximą užsiima firma „Gelsva“ ir ji ką tik sutiko man grąžinti mano įmokėtus pinigus.(!) Pasirodo nebuvau gerai suprastas, todėl kartoju tą patį dar kartą – laukiu tyrimo, o apie pinigus kalba bus vėliau. Kokios abejonės dėl pinigų atgavimo, kai bus įrodyta, kad man parduotas vanduo. Kiek dvejojančiu balsu vedėjas man paaiškina, kad toks tyrimas valstybei kainuos apie 500 lt. ir jei paaiškės, kad čia vis tik sultys, aš pinigų nebeatgausiu niekada. Juokas pro ašaras – pasiteirauju ar jam, patyrusiam darbuotojui gali kiti dar abejonių, kad tai ne vanduo? Ir replikuoju, kad man vandenį pigiau būtų nusipirkti bažnyčioje. Nors nesu bandęs, bet manau, kad visą kibirą šventinto vandens ten galėčiau gauti tris kartus pigiau. 
Daugiau skambučių nebesulaukiau, nors praėjo dar bene 10 dienų. Į Hypermaximą, kaip ir anksčiau, užeinu gana dažnai. Dar užvakar, rugsėjo 21 dieną, tose pačiose lentynose, kaip niekur nieko savo išvaizda puikavosi Aloe Prima Vera alavijo vanduo. Todėl jau net nustebau, kai rugsėjo 22 dienos vakare pamačiau priešingą vaizdą – mane vis dar dominančios prekės staiga nebėra. Smalsumo vedinas nueinu iki administratorės ir, kiek apsimetęs paklausiu – gal galite pasakyti ar jau pasibaigė „Aloe Prima Vera“ sultys? Administratorė tokių nelabai net žino, todėl skambina kažkam „gilyn“. Iš ten ateina žinia, kad neaišku kada ir ar bendrai bus tų sulčių. Kažkas davęs komandą jas visas išimti iš prekybos…

Ką gi, akivaizdu, kad tyrimas pagaliau atliktas. Tam prireikė net daugiau nei mėnesio laiko. Ir ne tik laiko prireikė. Prireikė ir pademonstruoti geležinę kantrybę bei atkaklumą. Vardan savęs ir vardan kitų žmonių. Grįžinėjau iš Maximos, o mintyse vis iškildavo klausimas – nejaugi Lietuvoje jau visi praradę bet kokią viltį? Gi negali būti, kad tik aš vienas pirkau vandenį. Negi kiti, patyrę pasityčiojančią apgaulę, tuoj pat nuleidžia rankas? Ir ko verta valstybė, kurioje tie, kam patikėta maisto kontrolė, tarsi uola priaugę prie savo kėdžių ir niekaip net nebando atlikti, regis vienos svarbiausių pareigų – užtikrinti, kad mes valgome tai, kas yra maistinga, sveika ir higieniška.

Comments (12) »

Hello world!


Sveiki atvykę. Malonu, kad radote laiko, dar maloniau, kad paliekate komentarus. Taip susiformuoja gryžtamasis ryšys, o rašymas tampa dialogu.

Leave a comment »