R.Matelis: Bandau studijuoti LR Konstituciją. 2 ir 3 straipsniai


Ką gi, šiandiena turiu mažumėlę laiko, tad pabandykime toliau… Pirmasis blynas tarsi ir neprisvilo: nors čia savo nuomone teparašė tik douktris, NetLog’e komentarų sulaukiau kur kas daugiau.

Taigi eikiva prie 2 straipsnio. O jis skelbia, kad “Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Kas yra diplomatija, regis nutuokiu. Jei savais žodžiais bandyčiau ją apibūdinti, tikriausiai tai įvardinčiau kaip sakymą kokios nors kalbos, iš kurios būtų aiški mano pozicija, tačiau pažodžiui ji būtų ant tiek daugiaprasmė, kad norint įrodyti mano nuomonę, tai padaryti būtų sunku, nes, esant reikalui aš galėčiau teigti, kad ne tą norėjau pasakyti. Ir va, kai skaitau, kad valstybę kuria tauta, suvokiu, kad ją kuria lietuvių tauta. Tačiau kodėl praleistas žodis “lietuvių“? Tai gal ir LR Konstitucija yra diplomatinė? Nes jei parašytume, kad kuria lietuvių tauta, tuo, ko gero, pasipiktintu čia gyvenantys rusai, lenkai, žydai ir t.t.

Kita vertus, o ką reiškia “kuria“? Valstybė pas mus tarsi jau sukurta seniai? Ją galima tobulinti, tačiau ar gali būti kūrimas be pabaigos? Tada kur mes esame? Dar neturime valstybės? Nes jei išvesti analogiją, kad ir su namo statyba, tai namas būna statomas ir netrukus pastatytas. Po to prasideda vidaus darbai. Tai taip pat dar kūrimo arba statybos stadija. Tačiau kažkada visa tai baigiasi ir jei šiandiena aktuali namų renovacija, tai jau nebederėtų vadinti kūrimu? Tai jau visai kitas etapas – rekonstrukcija, restauracija ar panašiai. Taigi man kažkodėl atrodo, kad bent jau kažkada turi keistis ši formuluotė į “Lietuvos valstybę sukūrė Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Taigi apibendrinant – man kyla klausimai: tauta ar tautos kuria valstybę? Ir kada tas kūrimas turi būti baigtas.

3 straipsnyje ir vėl susiduriame su TAUTOS sąvoka. Šiaip jau, jei mes vis tik kalbame apie respubliką, man kažkodėl atrodo, kad jai labiau priklauso ne Tautos, o Piliečio sąvoka. Bent jau kol pilietybe labai laisvai nesimėtome, ne kožnam ją suteikiame. Tačiau, panašu, kad ateityje galime jų turėti kur kas gausiau. Ir ne lietuvių tautybės. Na, sakykime, privažiuos į Lietuvą daug vietnamiečių, su laiku jie gaus pilietybes ir… Ką jie laikys tautos suverenitetu? Ir aplamai kas yra Tautos suverenitetas? Aš suprantu kas yra valstybės, suprantu kas yra ir respublikos suverenitetas. Tai visų pirma, įvardinčiau kaip teritorinę neliečiamybę. Bet kas yra tautos suverenitetas? Čia kalbama apie vienatautes ir mišrias santuokas?

Leave a comment »

R.Matelis: Bandau studijuoti LR Konstituciją. 1 straipsnis


Lietuvos respublikos KONSTITUCIJOS 1 straipsnis skelbia: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika

Jau kuris laikas mąstau, kad noriu giliai ir visapusiškai suvokti Lietuvos respublikos Konstituciją. O suvokti Konstituciją, ne jumoreską perskaityti. Tą reikia daryti atkakliai, nuosekliai ir neskubant. Giliai ir prasmingai apmąstant. Ir neabejotinai to dar bus maža; reikės konsultacijų. Todėl studijuoti ją nutariau kartu su savo galimais internetiniais svečiais. Tikiuosi, rasis sutinkančių nors retkarčiais įterpti savo nuomonę, gal net autoritetingai pamokant mane.

Taigi, pradedu nuo pirmojo straipsnio. Ir kartu nuo pavadinimo. Knygutė, kurią laikau rankose, taip ir vadinasi: “Lietuvos Respublikos Konstitucija“. O kodėl taip? Kodėl ne “Lietuvos valstybės Konstitucija“? Tuo labiau, kad pirmasis straipsnis teigia, kad “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika“. O kas pasikeistų jei tas straipsnis skambėtų: “Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė valstybė“?
Ir jei kas nors man bandysite sakyti, kad skirtumo jokio, kad galima ir taip, tada aš jums atšausiu mokykline fraze – tai Lietuvos Konstitucija yra svietas sviestuotas? Ne, taip negalėtų būti. Tad kame gi esmė?
Būdamas realistas, neturiu vilčių, kad į mano blog’ą užklys kuris nors Konstitucinio teismo teisėjas, nors ką gali žinoti… Bet ir be jų gi Lietuvoje nemažai aukštos kvalifikacijos teisininkų. Ir ne tik teisininkų, pakankamai turime ir šiaip politikų, kurie savo netgi kasdienybėje įvairius reiškinius dangsto arba ramsto Konstitucija.
Na gi parašykite savo išaiškinimus, mielieji.
O turėdamas laiko, pažadu, kad netrukus grįšiu ir prie kitų straipsnių analizės.

Comments (8) »

Knygos troleibuse? O gal piniginę ant suoliuko?


Absurdo spektakliai, kuriuos kartais sukuria man nesuprantami žmonės, laimei kartojasi ne taip jau dažnai.

Vandalai išplėšė visas skaitymui troleibuse prikabintas knygas

Nežinau kaip, gavę tokią informaciją, jaučiasi daugelis, bet aš tai labai kvailai. Ir jei abejoju ar iniciatorius reikėtų priskirti ateivių kategorijai, tai finišo – viešai išdėliojamų materialinių vertybių dingimo ar sunaikinimo komentatorius kitaip nepavadinčiau. Jie tikrai ATEIVIAI. Ne mūsų planetos žmonės. Nes stebisi tuo, ką kiekvienas turėtų suvokti kaip neišvengiamą reiškinį.

Prisimenu, gal prieš 20 metų, “Lietuvos telekomas“ Kauno mieste, telefonų automatų būdelėse sukabino telefonų knygas. Mintis ta atklydusi buvo, ko gero, ne iš dangaus. Tada plačiai kalbėta, kad mums nematytuose Vakaruose [tada dar mažai kas buvo peržengęs geležines užtvaras] visur miestų telefonų būdelėse kabo knygos. Žmonių patogumui. Ir, kad ten niekas jų nedrasko, jos naudojamos tol, kol susidėvi. Įdomu kaip dabar… tai jau seniai pamiršta istorija. Tačiau Kaune jos buvo nuolat išplėšomos. Ir nors Telekomas demonstravo pakankamai didelę kantrybę, atveždamas vis naujas knygas, žulikėliai laimėjo – su laiku tos knygos prapuolė galutinai.

Nėra ką nei komentuoti senos Zuoko “idėjos“ su oranžiniais dviračiais: tai akivaizdžiai buvo taip vadinamas piaras, aišku, darytas ne už jo asmeninius pinigus. Tebūnie, kažkokie naivuoliai susižavėjo jo tokia elgsena ir per rinkimus atidavė jam savo balsus. Ko gero ir dabar, troleibusų knygų aprašytu atveju kažkas siekia kažkokių tikslų. Galima spėlioti – gal tai knygininkų naivi mintis, kad pradėtą skaityti knygą žmogus netrukus lėks nusipirkti, kad užbaigti tai, ką pradėjo troleibuse. Gal tai paskatino ir blogesnės mintys, pavyzdžiui troleibuse pakabinti 10-15 knygų, o nurašyti jų visą šimtą, kitas realizuojant per platintojus. Tiek to, šiame fronte nieko labai gudraus nesugalvosi. Bet va tie aikčiotojai komentatoriai mane pribaigia galutinai. Aš dar suprantu, kai žmogus aikčioja viešose vietose: “na kaip čia taip galima, ir iš kur tokių vandalų atsiranda, …“ Taip nekurie asmenys nori prieš kitus parodyti kokie jie tyri, krištoliniai ir tai, kad jiems net nesuvokiama bet kokia piktadarystė.

Bet va, Delfi komentatoriai gi niekam nematomi. Kaip sakant čia savo reitingo aikčiojimais niekaip nepasikelsi. O aikčioja. Tai kas jie? Na tikrų tikriausi ateiviai. Į mūsų planetą atklydę per klaidą. Ir, akivaizdžiai, labai neseniai. Nes stebėtis kažkokios knygos dingimu, mūsų planetos gyventojui, turėtų paprasčiausiai nesigauti. Ypač tada, kai vos ne kiekviename spaudos internetiniame puslapyje apstu informacijos apie muštynes, įsilaužimus, nužudymus. Ar po viso to galima stebėtis knygiūkštės dingimu? Ir ar visame mūsų kasdienybės fone tos knygos turi bent kokią vertę? Mūsų miestų gatvės visu 100 procentų apdažytais namais, sulaužytais suoliukais, nulankstytomis stotelėmis ir išdaužytais pavilijonų langais. Žmonės nuskurdinti, todėl vis daugiau jų net pradeda rinkti plastikinius butelius, už kuriuos gauna po 3 centus. Valstybė, kaip vakar paskelbta Kauno dienoje, nebeteikia gydymo [vaistų] net vėžiu sergantiems: liepia palūkėti kelias savaites vaistų arba juos brangiai pirktis už savo pinigus. Ir niekam neįdomu, kad žmogus gal tik duonai tesukrapšto pinigėlį. Tai apie kokią moralę alkio ir skurdo fone dar galima galvoti? Ir kodėl reikia kuo nors stebėtis?

Gal parašysite man kas nors komentare?

Leave a comment »

Lietuva jau virš 20 metų neišspręndžia žemės grąžinimo žmonėms. Kiek dar tai tęsis?


Kalbame, kalbame, kalbame… Kalbame, kad valdininkai suįžūlėjo, nevykdo savo pareigų. Kalbame, kad seimūnai ten sulindę kaip paršai prie lovio. Kalbame, kad visos partijos blogos, o visas jas valdo viena, nematoma ranka. Kalbame, kad teismai korumpuoti, o prokuratūra atstovauja gal net visai ne Lietuvos interesus. Kalbame nuobodžiai, kartais su karčiu jumoru. O kartais imame tarpusavyje pyktis, nors abi šalys trokštame tiesos, tvarkos, normalaus gyvenimo.

Mes tikrai išbalansuoti, pasimetę, nebematantys šviesos savo niūraus tunelio gale. O gi teigiama, kad net iš šio pasaulio išeinantis ją pamato. Kodėl taip yra?
Nuomonių galime turėti įvairių; tai normalu, nes net į įprastinę parduotuvę ne visi tuo pačiu keliu einame: vieniems – kaip greičiau, kitiems – per kur arčiau.
Mano problemos dėl nuosavybės atstatymo tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Ir ne atsitiktinai rašau daugiskaitoje “problemos“, nes priklausančių žemių neatgaunu ne tik Kaune. Lietuvoje net trys vietos, kur man priklauso atgauti senelių žemę. Bet trikdžiai labai panašūs. Ir tegul nepavydi tie, kurie neturi ką paveldėti: patikėkite, atgauti žemę sąžiningu keliu Lietuvoje beveik neįmanoma. Bet apie save parašysiu dar ne kartą. O kol kas gerbiamo žurnalisto Gintaro ŠIUPARIO paviešinta medžiaga apie kolegą Julių LIUTKŲ. Tikrąja to žodžio prasme gerbiamo žurnalisto. Nes daugelis nei klausytis nebenori apie žemės savininkų bėdas. Neva tokios žinios jau visiems atsibodusios… Bet gi teisingumui nėra senaties termino. Kaip ir kai kuriems nusikaltimams.
==================================================

Nematau būtinybės perspausdinti visą Gerb G.Šiupario straipsnio, esančio “Lietuvos Ryte“, straipsnyje
“Jėgas ir pinigus tirpdo grumtynės dėl žemės“ tačiau perkelsiu kai kurias mintis, kurios, pats įsitikinau, būdingos visose panašiose situacijose.
“67 metų J.Liutkus nebežino valstybinės institucijos, į kurią nebūtų kreipęsis dėl valdininkų ir politikų savivalės“. – Mano situacija analogiška, manau, kad mano pavardę atmintinai jau žino visi valdininkai ir daugelis su nuosavybės atstatymu susijusių ministerijų darbuotojai

“Šiaulių miesto savivaldybė irgi neketina nusileisti – ji dangstosi visuomenės interesu ir Talkšos parko detaliuoju planu, neleidžiančiu šioje rekreacinėje teritorijoje atkurti nuosavybės. Beje, šį dokumentą teismas yra panaikinęs dėl padarytų procedūrinių pažeidimų“. – Šiuo metu esu padavęs skundą į Klaipėdos administracinį teismą, tačiau jau trys savaitės negaunu atsakymo ar skundas priimtas, ar kokius pataisymus jame reikia padaryti

„Visur buvo nurodoma, kad Talšos parkas yra 119 hektarų, o galutiniame detaliojo plano variante jis išaugo iki 133,4 hektaro“. – 2007 metais Palangos savivaldybė jau buvo parašiusi direktoriaus įsakymą dėl gražintino 10 arų sklypo Maironio g. suformavimo, bet šiemet birželio 17 dieną jį atšaukė. Motyvas, tarpe tarp 3 gyvenamųjų sklypų reikalinga nedidukė stovėjimo aikštelė, jai bus gauta 1,5 mln. Europos pinigų. O kitaip jie prapuls… Tiesa, paskurinio telefoninio pokalbio su naująja direktore metu, ji tikino, kad rugpjūčio 25 d. vyks tarybos posėdis, kuris turėtų priimti sprendimą man palankia kryptimi.

“Sieks asmeninės atsakomybės. Vyriškis neslėpė sieksiąs, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba būtų nubausti buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė“. – Visiškai analogiškos ir mano mintys… Vienos mano laimėtos bylos išlaidas [ne pilnai, tik ~2000 lt.] Klaipėdos administracinis teismas priteisė man iš Palangos Savivaldybės. Pinigai netrukus man buvo sugrąžinti. Tačiau kodėl iš savivaldybės, o ne kaltų valdininkų? Tuo tarpu mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Palangos administracijos direktoriui V.Kuznecovui, LR prokuratūros atmetė… Be jokių motyvų atmetė…

Va toks gyvenimas, mielieji skaitytojai… Šiomis temomis, akivaizdu, man dar teks rašyti nemažai. Tiems, kam tai įdomu, užsukite bent kartą per savaitę.

Comments (3) »

R.Matelis. Kai vyriausybės žodis skamba ne solidžiai, o, deja, komiškai


Vyriausybės žodis turėtų skambėti solidžiai. Bet suskambo komiškai [apie mano paklausimo premjerui, kelionę]

          Sveiki. 

Ko gero daugelis mano skaitytojų interneto tyruose, atsimena mano liepos 4 d. atvirą paklausimą LR Vyriausybės vadovui A.Kubiliui.

Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui

 Ir nors jame parašiau tik keletą klausimų, kurie, nors ir emocionalūs, premjerui neturėtų būti per sudėtingi, panašu, kad atsakymo iš jo galiu ir nesulaukti. Nes penktadienį iš LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO TARNYBOS gavau kopiją [žr. prisegtoje nuotraukoje] rašto Žemės ūkio ministerijai [2011-07-12 Nr. M-1310/33-502], kuriuo panelė Vaiva Bernotaitė, Komunikacijos departamento Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vidos Nagurnaitės vardu, prašo šios ministerijos specialistų pagalbos. Ji prašo „atsakyti į keliamus klausimus pagal kompetenciją“.
 
Na kas gi čia blogo jei vyriausybės darbuotoja kreipiasi į pavaldžios institucijos kolegas? – gali paklausti kuris nors skaitytojas. Ir tikrai gal būtų visai nieko tokio, nes kompetencija yra kompetencija ir pasidalijimas patirtimi visai normalus dalykas teisinėje visuomenėje. Normalu bus ir jei sulaukusi atsakymo šio departamento darbuotoja apibendrins visas žinias ir pateiks man kvalifikuotą atsakymą. Tik iš praktikos kažkodėl jaučiu, kad viskas klostysis kiek kitaip. Ir, ko gero, solidumą pakeis komiškumas.
  Kažkodėl man atrodo, kad atsakymą man atsiųs jau ne ministro pirmininko tarnybos darbuotoja [ir tuo labiau ne ministras pirmininkas], o kažkas iš Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos veikėjų. Ir va čia aš jau liksiu nepatenkintas, nes labai abejoju ar žemės ūkio specialistų kompetencijoje atsakyti į tokį klausimą kaip „Ar tai, kad Lietuva vadinama Teisine valstybe yra oficialus statusas ar tik šnekamosios kalbos gražbylystė?“ Ne mažiau abejotina ar LŽŪM kompetencijoje spręsti apie vyriausybės planus [klausimas – Ar LRV turi planų kada nors kompensacijas už žemę suderinti su realia turėtos žemės rinkos kaina?]. Apie klausimą “Ar tai, kad aš, kaip savo velionės Mamos turto paveldėtojas, iki šiol nesu atgavęs kompensacinio sklypo natūra, Vyriausybė laiko mano ar savo kalte?, savo nuomonę, suprantama, gali pareikšti ne tik ministerija, bet ir eilinis pilietis, tik jei LŽŪ ministerija net ir norėtų pripažinti, kad tai Vyriausybės kaltė, jie gi to neišdrįstų rašyti, nes tai būtų tarsi savižudybė. Na argi Lietuvoje galima blogai rašyti apie savo valdžią? Veikiausiai tik teoriškai…  Bet ką dabar darysi… Tenka laukti tolimesnės įvykių eigos. O gal gi Vaiva Bernotaitė, sulaukus žemės ūkio specialistų konsultacijų, visa tai apibendrins ir pateiks premjerui A.Kubiliui ir šis brūkštels man atsakymą?
PALAUKIME KARTU, KOLEGOS.

Skaityti pilną įrašą »

Comments (19) »

R.Matelis: Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui


Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,
Premjerui Andriui KUBILIUI
Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt

Romualdo MATELIO

ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS
2011 m. liepos 4 d.

Prieš savaitę laiko gavau Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:
„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti papildomo žemės sklypo.
Rašto lydraštyje nurodoma, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundą dėl protokolu priimto sprendimo per 20 darbo dienų“ galiu paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.
Situacija, kokia susidarė po šių dokumentų atsiradimo yra tiesiog nesuvokiama. Ji yra absurdiška, įteisinanti neteisingumą ir diskredituojanti Lietuvą kaip teisinę valstybę.
Suprantama, aš pasinaudosiu man nurodyta teise per 20 darbo dienų paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, skundą. Tačiau jau šiandiena nujaučiu koks bus atsakymas – vadovaujantis jau paminėtais normatyviniais aktais Kauno Žemėtvarkos tarnyba pasielgė teisingai. Ir jie bus formaliai teisūs. Nes šios situacijos akivaizdus kaltininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitusi 1998-07-23 d. Vyriausybės nutarimo redakciją.
Be abejo, aš pasinaudosiu ir galimybe kreiptis į Teismą, tačiau ir Teismai vadovaujasi įstatymais, o vyriausybės priimti nutarimai dažniausiai jiems prilyginami. Kita vertus aš paprasčiausiai nežinau kas turi būti atsakovu teisme ir ar, būdamas tik LR pilietis, t.y. fizinis asmuo, turiu teisę duoti į teismą vyriausybės nutarimą. Tačiau galimai turiu, nes jis man daro didelę asmeninę materialinę ir moralinę [neturtinę] žalą. Aš esu įsitikinęs, kad tokio dokumento atsiradimas griauna ne tik mano, bet ir dar daugelio LR piliečių likimus. Vietoje to, kad asmenims, kuriems daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo, neatstatomas teisingumas, kurį nutraukė tarybinė nekilnojamojo turto [žemės] nacionalizacija ir Valstybė, prisiimdama atsakomybę už ilgą vilkinimą, numatytų jiems papildomas kompensacijas, vienu parašu nubraukiamas bet koks teisingumas. O juk kažkas atgavo didesnius sklypus, nes kita vyriausybė buvo numačiusi, kad didžiuosiuose miestuose bus suteikiami sklypai iki 20 arų. Tai ar Valstybė vienodai teisinga visiems savo žmonėms?
Nemanau, kad net verta kalbėti apie tai, kas, ko gero, bus bandoma teigti Jūsų atsakyme, apie tai, kad valstybė sumokės pinigines kompensacijas. Nes net nebūtina turėti vidurinio mokslo atestatą, kad suvokti, jog piliečiams paskaičiuojamos kompensacijos ir reali, šiuo atveju iš jų pakartotinai nusavinama žemė, savo rinkos verte skiriasi kaip žvirblis nuo gandro. Žemės kaina Lietuvoje labai nevienoda, tačiau kai kur numatomos kompensacijos nuo rinkos kainos skiriasi iki 200 kartų!!! Taip, ne du ir ne dvidešimt, o du šimtus. Tai ar lietuviai turi valstybę, kuri visiems vienodai teisinga?
Gerb. Premjere. Noriu iš Jūsų gauti atsakymus į šiuos klausimus:
– Kokia tvarka aš turiu pradėti siekti teisingumo? Kaip nurodyta mano gautame rašte – pradžioje kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir skųsti jiems jų pačių veiksmus ar iš karto kreiptis į teismą ir skųsti Vyriausybę?
– Ar tai, kad aš, kaip savo velionės Mamos turto paveldėtojas, iki šiol nesu atgavęs kompensacinio sklypo natūra, Vyriausybė laiko mano ar savo kalte?
– Ar LRV turi planų kada nors kompensacijas už žemę suderinti su realia turėtos žemės rinkos kaina?
– Lietuva vadinama Teisine valstybe. Ar tai oficialus statusas ar tik šnekamosios kalbos gražbylystė?
– Ar yra galimybė, kad šis mano raštas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir bus prieitas teisingas, iki šiol žemės neatgavusiųjų žmonių atžvilgiu, sprendimas ar tokie raštai tėra taip vadinamas garo nuleidimas, o teisingumu Jūsų Vyriausybė nesiruošia domėtis?

SPĖJU, KAD DALIAI MANO SKAITYTOJŲ BUS ĮDOMU KOKIO ATSAKYMO SULAUKSIU. APIE TAI BŪTINAI PARAŠYSIU, KAI TIK GAUSIU ATSAKYMĄ. O ŠIANDIENA GAVAU TRUMPĄ PAŽYMĖLĘ, KURIĄ ČIA, KOL KAS NEUŽVESDAMAS NAUJOS TEMOS IR ĮDEDU.


Comments (8) »

2011.06.17 d. Stiklainių architektūros neigimo mitingas Kaune


10

Prieš kelias valandas grįžau iš mitingo. Atvirai pasakius, į mitingus žiūriu labai atsargiai, todėl dalyvauju juose ne taip jau dažnai. Nežinau koks rodiklis man pasirodo pakankamas, kad manyčiau, jog šio ar ano mitingo praleisti negaliu. Tai kažkokių vidinių, žodžiais sunkiai nusakomų nuostatų visuma. Tačiau būtinumą stoti į gretas tų, kurie atkakliai gina Kauno istorinį veidą nuo šiuolaikinių centro darkytojų, pajutau iš pat karto, kai tik atsirado tokia iniciatyvinė grupė.

9

12

14

2

5

Česlovas

4

13

9

11

15

 

 

21

Nežinau kaip kitiems, bet man visada malonu pafotografuoti ir kitą, užkulisinę renginių pusę. Čia daugiau tikrumo ir retai pasitaiko pozavimas.21

6

7

8

8

O viskam pasibaigus, čia pat, Rotušės aikštėje pamačiau šį triratį mobiliuką. Pradžiugino jis mane. Matyt kažkoks kabinuotas motociklas, bet gi faina. 😀
22

Comments (5) »

Žiniatieka. Nusikaltėlių vadovėlis?


Penkis dešimtmečius už, regis, nepralaužiamų grotų tūnojusi lietuviškoji spauda, vos paskelbus nepriklausomybę, į laisvę išsiveržė su dideliu trenksmu. Žiniatiekos lapuose pasipylė straipsniai, kuriuose nebereikėjo informacijos ieškotis “tarp eilučių“. Temos būdavo tikros ir išgalvotos, su siaubo elementais ir su pasimėgavimu žmonių nelaimėmis. Bet tai jau buvo. Gal akys ir mintys priprato prie siaubingos informacijos, o gal jau išsisėmė žiniatiekos “gurmanai“, tačiau man atrodo, kad dabar visa informacija iš kriminalinio pasaulio pateikiama kiek santūriau ir tiksliau.

1
Tačiau išliko kita blogybė – žiniatieka liko ir toliau vadovėliu nusikaltėlių pasauliui. Užteko viename laikraštyje aprašyti apie žaibišką juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą, kad ir atkampiame Lietuvos mieste, o netrukus tokios pat vagystės liejosi ir kituose šalies miestuose. Užteko viename dienraštyje parašyti, kad į prie šviesoforo sustojusį automobilį įšokęs vagis stvėrė rankinuką ir pabėgo ir rankinukai konvejeriu ėmė dingti visuose miestuose… Ir tokių pavyzdžių galima būtų rasti begalę.
Esant tokioms aplinkybėms mane vis dažniau apima dvejonės ar tikrai vertybė yra ta necenzūruojama spauda. O gal vis tik laikas tai stabdyti? Ypač mūsų amžinos ekonominės ir socialinės pelkės sąlygomis, kai diduma tautos, net savo prigimtimi gal ir visai nebūdami linkę nusikalsti, nebemato jokios gyvenimo išeities, o akys pastebi vis naujas pikantiškas kriminalines istorijas. Gi normalus žmogus neskelbia visai aplinkai savo bankinės kortelės PIN kodo. Tad kodėl žiniatiekai leista atskleidinėti naujausius nusikaltimo metodus? Kas iš to laimi – klausimas būtų naivus. Nes atsakymą į jį visi suvokiame vienodai. Ir tik nepataisomas naivuolis gali teigti, kad tai anaiptol jau nebe naujienos. Kad žulikai visa tai žino jau senai.
Taip, galima manyti, kad gerai organizuotos grupuotės viską žino vieni iš kitų. Bet bendrame nusikaltimų fone jie vis tiek sudaro ne patį pagrindą. Daugelis yra dar tik pradedantieji ir nėra tobuli.
Skaitau šiandiena straipsniuką ‘Politiką iškeitė į teisiamųjų suolą’ “Respublikoje“. Na informacija tarsi ir niekuo nestebinanti. Tokių istorijų aibė. Bet va, paskutinėje pastraipoje sakinukas: “Atlikus kratas aptikta narkotinių medžiagų, mobiliojo ryšio signalo slopintuvas“. Nežinau kaip kitiems, bet man tai naujiena: reiškia galima eiti vogti, plėšti ar dar kažką daryti, beveik užsitikrinus, kad net jei kažkas pastebės, jis negalės pasinaudoti mobiliuoju telefonu ir pranešti operatyvinėms tarnyboms apie daromą nusikaltimą… Na kam dar naudinga tokia žinia?
Įstatymdaviai, garbūs seimo nariai, na kuris pirmasis iš Jūsų sugebėsite įtikinti savo kolegas spaudos varžų svarba?

Comments (2) »

R.Matelis: Reklama = ironija?


Prieš keletą dienų į mano rankas papuolė Šilainių vaistinės reklaminis lapelis. Suprantama, jį sukūrė kokia nors dizainerių firma. Spėju – ir sumokėta nepigiai. Gi šios srities specialistai paprastai save vertina labai aukštu balu…
Savo nuomonę, t.y. tai, kaip aš suprantu šią reklamą, parašysiu vėliau, po keletos dienų. Nes man labai smalsu sužinoti ką matote Jūs, mieli mano mintraščio svečiai. 🙂

Tad lieku laukti jūsų nuomonių komentarų forma. Ačiū!

Comments (13) »

Mano komentarai. Svečiuose pas Kernių Kuolį


Retai, bet kartais turiu laiko ir tada įsiknisu į kieno nors senus blog’us. Kodėl senus? Todėl, kad nūdienos aktualijos žinomos ir taip, o va, pažiūrėti ar išsipildė kaž-kieno senos mintys ir viltys, visada įdomu. Taip atsitiko šiandiena – netikėtai įlindau pas Kernių Kuolį, pas kurį kažkada seniai esu jau buvęs

Radau seną, praeitų metų vasaros pabaigos įrašą apie verslą… Įdėmiai perskaičiau ir straipsnelį ir komentarus… Ir… parašiau savo nuomonę. Perspausdinu straipsnį ir savo komentarą.

[Sutrumpintas tekstas]

Kalbos, kurias turi išgirsti apie verslą galvojantis žmogus

Taip, žinau, dauguma žmonių apie verslą Lietuvoje negalvoja ir vos perskaitę šią antraštę mintyse sau pasakė: „Tai tikriausiai ne man“. O galėtų tikti ir tau. Ar žinai, kiek žmonių mūsų šalyje kuria verslą? 1%. Tai reiškia, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems devyniasdešimt devyniems. Ar gali tuomet šalis būti turtinga, o dauguma jos žmonių – laimingi? Palyginimui: Italijoje savo verslą turi apie 20% žmonių – tai reiškia ne tik tai, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems keturiems, bet ir tai, kad kas penktas žmogus yra nepavaldus kitiems ir pats priima sprendimus.

Mes turime dvi bėdas: mažiau norinčių kurti ir būti nepriklausomais bei nepalankias sąlygas pradedantiems verslą (nors valdžia tai yra nurodžiusi kaip vieną savo veiklos prioritetų ir situacija, atrodo, po truputį gerėja). Įsivaizduokite, kiek būtų galima pasiekti, jei vietoje visų pašalpų ir lengvatų bedarbiams, pinigai būtų skiriami remti žmones, nusprendusius kurti savo verslą, – pavyzdžiui, atleidžiant juos nuo mokesčių pradiniam laikotarpiui.

Kaip bebūtų, Lietuvoje dešimtys tūkstančių žmonių studijuoja ar yra baigę verslo vadybos mokslus. Neabejoju, jog 4 metai lietuviškame universitete negali suteikti tiek žinių ir motyvacijos kurti verslą, kaip daug gyvenime pasiekusių žmonių kalbos ir patarimai. Būtent tuo šiame įraše aš noriu pasidalinti.
=============================================

[Mano komentaras]

Romualdas rašo:
2011-05-07 14:54

Džiaugiuosi, Kerniau, kad turi daug giriančių komentatorių, bet… aš būsiu kitoks. :) Perskaičiau paties straipsnelį ir matau jame tik “nuogą” teoretiką. Spėju, kad praktikoje nesi išbandęs visų verslo plonybių, tad…

Va, rašai: “Ar žinai, kiek žmonių mūsų šalyje kuria verslą? 1%. Tai reiškia, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems devyniasdešimt devyniems”. Tai absoliuti netiesa. Visų pirma statistika aplamai kreivas objektas, bet tebūnie… Pakalbėkime. Jei paimtum duomenis iš registrų centro, sužinotum visai kitokius skaičius. UAB’ų ir PĮ Lietuvoje dar neseniai buvo be proto daug. Ir tai reiškia, kad lietuvis anaiptol nėra norintis būti samdiniu. Tačiau dauguma jų buvo jau ilgą laiką nebeveikiančios įmonės, o dabar, kai Kubilius pradėjo PSD [privalomo sveikatos draudimo] ataką prieš neveikiančias įmones, visi puolė jas uždarinėti.
Kyla natūralus klausimas kodėl tiek daug įmonių nutraukė veiklą? Atsakymas paprastas – Lietuvoje nėra sąlygų plėtoti savo verslą. Dėl tos pačios priežasties į Lietuvą nenoriai ateina ir patyrę užsienio investuotojai. Prisiminkime, kad ir “Bosca” bandymą nupirkti “Alitą”… Jokia paslaptis, kad Lietuvoje nevaldoma korupcija. Pradedant tais, kurie ateina testuoti tavo darbo vietas ir baigiant mokesčių dydžiu ir galimybe juos apeiti. O didelė žmonių dalis nenori keliaklūpsčiauti prieš valdininkus. Todėl paprasčiausiai nutraukia savo veiklą ir ieško kitų išgyvenimo būdų. Be to, grįžtant prie šios citatos, net jei ir būtų privatininkų tik 1%, tai jokiu būdu nereikštų, kad pas juos dirba 99% likusiųjų. Nes bedarbių armija sako ką kita. Taigi, vyriausybės politikos pasekmė ir yra atsakymas į antrąją tavo citatą: “Ar gali tuomet šalis būti turtinga, o dauguma jos žmonių – laimingi?”. NE, NEGALI! Ir neteisinga daryti palyginimus: “Italijoje savo verslą turi apie 20% žmonių – tai reiškia ne tik tai, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems keturiems, bet ir tai, kad kas penktas žmogus yra nepavaldus kitiems ir pats priima sprendimus”. Nes normaliame pasaulyje, ypač UK, labai ženkli dalis lietuvių emigrantų turi savo verslą. Kodėl jie tai daro emigracijoje, ne namie? Akivaizdu, kad ne todėl, kad “Mes turime mažiau norinčių kurti ir būti nepriklausomais”.
Šį straipsnį rašei vasaros pabaigoje, rašei, kad “situacija, atrodo, po truputį gerėja”. Ar dabar, prabėgus 9 mėnesiems galėtum jau nurodyti kas pagerėjo?

Taigi, tavo “klipuose” rodomos personos tėra tik ano pasaulio įvaizdis, o Lietuvai jis netinkamas.

Comments (3) »